Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Zigmundas Froidas

Zigmundas FroidasZigmundas Froidas (vok. Sigmund Freud 1856 m. gegužės 6 d. – 1939 m. rugsėjo 23 d.) – austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas.

Zigmundas Froidas, psichoanalizės pradininkas, gimė 1856 metais Pršybore, tuometinėje Austrijos imperijoje. Kai jam buvo ketveri metai, jo šeima atvyko į Vieną, kur jis gyveno beveik visą savo gyvenimą. Froidas labai gerai mokėsi mokykloje, o 1881 m. Vienos universitete gavo mediko diplomą. Kitus dešimt metų jis tyrinėjo fiziologiją, prisijungė prie psichiatrinės klinikos personalo, vertėsi privačia neurologine praktika, dirbo Paryžiuje su garsiu prancūzų
neurologu Z. Sarko bei su Vienos gydytoju Brojeriu.

Froido idėjos apie psichologiją formavosi pamažu. Jo pirmoji kartu su Brojeriu parašyta knyga “Isterijos studijos” (“Studies in Hysteria”), pasirodė tik 1895 m. Kita jo knyga, “Sapnų aiškinimas” (“The Interpretation of Dreams”), buvo išleista 1900 m. Tai originaliausias ir reikšmingiausias jo veikalas. Nors iš pradžių knygą mažai kas pirko, Froido reputacija labai išaugo. Pasirodė kiti įdomūs jo darbai, ir iki 1908 m., kai jis skaitė paskaitas Jungtinėse Valstijose, Froidas jau buvo garsenybė. 1902 m. jis suorganizavo Vienoje diskusijų apie psichologiją grupę. Vienas iš pirmųjų narių buvo Alfredas Adleris, o po kelerių metų prisijungė Karlas Jungas. Abu jie tapo pasaulinio garso psichologais.

Froidas buvo vedęs ir turėjo šešis vaikus. Gyvenimo pabaigoje jis susirgo žandikaulio vėžiu, ir nuo 1923 m. jam buvo atlikta daugiau kaip trisdešimt operacijų. Vis dėlto jis toliau dirbo, ir kai kurie svarbūs jo veikalai pasirodė būtent paskutiniaisiais gyvenimo metais. 1938 m. j Austriją įžengė nacistai, ir 82 metų Froidas, kuris buvo žydas, turėjo bėgti į Londoną. Ten kitais metais jis ir mirė.

Froido įnašas į psichologijos teoriją toks didelis, kad sunku jį trumpai apibendrinti. Jis akcentavo milžinišką pasąmonės svarbą žmogaus elgesiui. Jis pademonstravo, kaip toks procesas veikia sapnus ir sukelia įprastas nesėkmes, taip pat dėl pačių kaltės įvykstančius nelaimingus atsitikimus ir net ligas. Froidas sukūrė psichoanalizės techniką protinėms ligoms gydyti. Jis suformulavo žmogaus asmenybės struktūros teoriją. Be to, jis išpopuliarino psichologines teorijas apie priešiškumą, gynimosi mechanizmus, kastracijos kompleksą, susivaldymą, išdidumą, ir t. t. Jo raštai labai stimuliavo susidomėjimą psichologijos teorija. Daugelis jo idėjų buvo ir yra itin prieštaringos ir nuo pat jų iškėlimo kurstė karštus ginčus.

Froidas turbūt geriausiai žinomas dėl savo teiginio, jog sulaikytas seksualinis geismas dažnai sukelia protines ligas ar neurozę. (Iš tikrųjų ne Froidas yra šios idėjos autorius, nors moksle ji paplito per jo raštus.) Be to, jis teigė, kad seksualinis potraukis ir geismai atsiranda ne paauglystėje, o jau vaikystėje.

69 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Kadangi daugelis Froido idėjų vis dar prieštaringos, sunku nustatyti jo vietą istorijoje. Jis buvo talentingas novatorius. Tačiau Froido teorijos (priešingai Darvino ar Pastero) niekada nelaimėjo visuotinio mokslininkų pripažinimo, ir sunku pasakyti, kurios jo idėjos galiausiai bus pripažintos teisingomis.

Vis dėlto Froidas nepaprastai ryški figūra žmonijos minties istorijoje. Jo psichologinės idėjos padarė perversmą mūsų supratime apie žmogaus protą, o daugelis jo sukurtų terminų (ego, superego, Edipo kompleksas) prigijo mūsų kalboje. Psichoanalizė, tiesa, labai brangus gydymo būdas ir dažnai nesėkmingas. Tačiau tiesa ir tai, kad ši technika gali būti labai sėkminga ateityje. Ateities psichologai gali padaryti išvadą, jog seksualinio geismo suvaldymas daro mažesnę įtaką žmogaus elgesiui, negu tvirtino daugelis froidistų. Tačiau tokie jausmai vaidina tikrai didesnį vaidmenį, negu manė psichologai iki Froido. Daugelis psichologų dabar yra įsitikinę, kad pasąmonė — kuri iki Froido buvo didžiai nuvertinama — vaidina lemiamą vaidmenį žmogaus elgesiui.

Froidas, žinoma, buvo ne pirmasis psichologas, ir ilgainiui jis turbūt nebus laikomas teisingiausių idėjų autoriumi. Vis dėlto jis buvo įtakingiausia ir svarbiausia figūra šiuolaikinės psichologijos teorijos tobulinime ir, turint omenyje didžiulę jo srities svarbą, jis tikrai vertas vietos šiame sąraše.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>