Žanas Bartas

Žanas Bartas

Žanas Bartas (pranc. Jean Bart; 1650 m. spalio 21 d. – 1702 m. balandžio 27 d.) – flamandų jūrininkas, kuris daugiausia tarnavo Prancūzijos laivyne kaip jo karininkas arba buvo Prancūzijos korsaras.

Žanas Bartas gimė 1650 m. Diunkerke (Prancūzija) jūrininko šeimoje. Jo tėvas vienuose šaltiniuose vadinamas jūrininku žveju, kituose korsarų vadu. Jis, manoma, kalbėjo flamandiškai, kadangi ši kalba tuo metu buvo to regiono kalba. Jo tikroji pavardė, tikriausiai, buvo Jan Baert.

Jaunystėje Ž. Bartas tarnavo Olandijos laivyne vadovaujamas admirolo Michielio de Ruiterio ( Michiel de Ruyter). 1672 m. prasidėjus karui tarp Prancūzijos ir Jungtinių provincijų respublikos jis įstojo į Prancūzijos laivyną. Kadangi nebajorų kilmės asmenys tais laikais negalėjo gauti karinio laivyno karininko patento, Bartas tapo vieno iš Diunkerko korsarų laivų kapitonu. Būdamas korsaru jis demonstravo stulbinančią drąsą, todėl Liudvikas XIV pasiuntė jį su specialia užduotimi į Viduržemio jūrą, kur jis už žygius buvo apdovanotas.

Dėl prasčiokiškos kilmės negalėdamas tapti laivyno karininku jis juo visgi tapo išimties tvarka. 1679 m. jis tapo Prancūzijos laivyno leitenantu. Jis tapo Olandijos laivyno siaubu ir grėsme Olandijos prekybiniam laivynui. Vieną sykį jis su šešiais laivais prasilaužė pro blokuojantį laivyną, sutriuškino nemažai priešo laivų ir krovininį laivą su grūdais atlydėjo į Diunkerką. Jis sparčiai darė karjerą, netrukus tapo laivyno kapitonu, vėliau – admirolu.

Jo laimėjimai pasiekti dėl Augsburgo lygos kilusio karo (1688–1697) metu:

• 1689 m., karo pradžioje, jis buvo britų paimtas į nelaisvę kartu su Klodu de Forbinu (Claude de Forbin) ir nugabentas į Plimutą. Trimis dienomis vėliau irkline valtimi su dar 20 jūrininkų Bartas pabėgo į Bretanę.

• 1691 m. jis prasprūdo pro Diunkerko blokadą ir ėmė terorizuoti užsienio prekybinius laivus, sudegino pilį ir 4 kaimus Škotijoje.

• 1694 m. jis pasiekė didžiausią pergalę, nes Tekselo mūšyje jis užgrobė didelį konvojų olandų laivų su grūdų kroviniu, kuris Paryžių išgelbėjo nuo bado.

• 1696 m. Dogerio bankos mūšyje jis smogė stiprų smūgį Olandų laivynui.

1697 m. Reijsveiko taikos sutartis pabaigė Ž. Barto aktyvią tarnybą.

1676 m. vasario 3 d. jis vedė 16-os metų Nicole Gontier. Iki jos mirties 1682 m. jie turėjo keturis vaikus. Vyriausias jų sūnus François-Cornil (g. 1676 m.) tapo viceadmirolu.

1689 m. spalio 13 d. jis vedė Jacoba Tugghe. Ji jam pagimdė 10 vaikų. Vedybų kontrakte jo pavardė yra Jan Baert.

Žanas Bartas mirė nuo pleurito. Palaidotas Diunkerke, Eglise Saint-Eloi.

Daug pasakojimų aprašo 2,04 m aukščio jūrininko narsą ir tiesumą. Bartas buvo tapęs populiariu Prancūzijos laivyno herojumi.

Jis užgrobė 386 laivus, o nuskandino ir sudegino dar daugiau laivų. Diunkerko miestas jam pastatė paminklą ir jo vardu pavadino miesto aikštę.