Vilhelmas Konradas Rentgenas (vok. Wilhelm Conrad Röntgen, 1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas − 1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją.
Vilhelmas Konradas Rentgenas, katodinių spindulių atradėjas, gimė 1845 metais Lenepe, Vokietijoje. 1869 m. Ciūricho universitete gavo mokslų daktaro laipsnį. Kitus devyniolika metų Rentgenas dirbo daugelyje įvairių universitetų ir pamažu įgijo puikaus mokslininko reputaciją. 1888 m. jis buvo paskirtas fizikos profesoriumi bei Viurcburgo universiteto fizikos instituto direktoriumi. Būtent ten 1895 m. Rentgenas ir padarė jį išgarsinusį atradimą.
1895 m. lapkričio 8 d. Rentgenas eksperimentavo su katodo spinduliais. Katodo spindulius sudaro elektronų srautas. Šis srautas atsiranda, sukūrus aukštą įtampą tarp elektrodų, padėtų uždaro stiklinio vamzdelio, iš kurio išsiurbtas beveik visas oras, galuose. Katodo spinduliai nėra itin skvarbūs. Rentgenas visiškai uždengė katodo spindulių vamzdelį storu juodu popierium, kad, net tekant elektros srovei, nesimatytų iš vamzdelio sklindančios šviesos. Tačiau įjungęs srovę katodo spindulių vamzdelyje, Rentgenas nustebo, pamatęs, jog šalia ant suolo gulinti fluorescentinė pertvara pradėjo švytėti, tarsi stimuliuojama šviesos. Jis išjungė vamzdelį ir pertvara (padengta bario platinos cianidu — fluorescuojančia medžiaga) liovėsi švytėjusi. Kadangi katodo spindulių vamzdelis buvo visiškai uždengtas, Rentgenas greitai suprato, jog iš vamzdelio, įjungus srovę, sklinda kažkokie nematomi spinduliai. Dėl paslaptingos prigimties jis pavadino juos X spinduliais (“X” — paprastai matematinis nežinomybės simbolis).
Sujaudintas netikėto atradimo, Rentgenas metė savo kitus tyrinėjimus ir susitelkė į šių spindulių savybių stebėjimą. Per kelias intensyvaus darbo savaites jis atrado, kad: 1) nuo katodinių spindulių gali pradėti švytėti ne tik bario platinos cianidas, bet ir kai kurie kiti chemikalai. 2) X spinduliai gali praeiti pro įvairias įprastai šviesai nepraeinamas medžiagas. Rentgenas pastebėjo, kad X spinduliai gali prasiskverbti pro jo kūną, tačiau yra sulaikomi kaulų. Padėjęs ranką tarp katodo spindulių vamzdelio bei flourescentinės pertvaros, Rentgenas matė ant pertvaros savo rankos kaulų šešėlį. 3) X spinduliai sklinda tiesiomis linijomis priešingai elektrinį krūvį turinčioms dalelėms, X spindulių krypties nepakeičia magnetiniai laukai.
1895 m. gruodį Rentgenas parašė savo pirmąjį darbą apie katodinius spindulius. Tai bematant sukėlė didelį susidomėjimą ir susijaudinimą. Per kelis mėnesius šimtai mokslininkų ėmė tyrinėti šiuos spindulius, o per metus ta tema buvo parašyta maždaug tūkstantis darbų! Vienas mokslininkų, kurio tyrimus tiesiogiai lėmė Rentgeno atradimas, buvo Antuanas Anri Bekerelis. Jis tyrinėjo X spindulius ir netikėtai aptiko dar svarbesnį radioaktyvumo reiškinį. Apskritai, rentgeno spinduliai generuojami, kai į objektą atsitrenkia itin energingi elektronai. Patys šie spinduliai sudaryti ne iš elektronų, o greičiau iš elektromagnetinių bangų. Todėl jie iš esmės panašūs į regimąją spinduliuotę (t. y., šviesos bangas), tik rentgeno spindulių bangos ilgiai daug trumpesni.
Geriausiai rentgeno spinduliai pritaikomi medicinos bei stomatologijos diagnozėms nustatyti. Be to, naudojami radioterapija, kur šie spinduliai naikina piktybinius auglius ar stabdo jų augimą. Rentgeno spinduliai daug kur taikomi pramonėje. Pavyzdžiui, jais matuojamas tam tikrų medžiagų storis arba nustatomi užsislėpę defektai. Šie spinduliai naudojami ir daugelyje mokslinių tyrimų sričių — nuo biologijos iki astronomijos. Rentgeno spinduliai mokslininkams ypač daug informacijos suteikė apie atomo ir molekulės struktūrą.
71 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Visas šių spindulių atradimo nuopelnas priklauso Rentgenui. Jis dirbo vienas, jo atradimas buvo netikėtas, ir jis tyrinėjo šią sritį iki galo. Be to, jo atradimas buvo svarbus stimulas Bekereliui ir kitiems tyrinėtojams. Vis dėlto nereikėtų pervertinti Rentgeno svarbos. Katodinių spindulių pritaikymai, aišku, yra labai naudingi, tačiau negalima pasakyti, kad jie taip pakeitė mūsų visą technologiją, kaip Faradėjaus atrasta elektromagnetinė indukcija. Negalima teigti, kad rentgeno spindulių atradimas mokslo teorijai turėjo tikrai fundamentalios svarbos. Ultravioletiniai spinduliai (kurių bangų ilgiai trumpesni už regimos šviesos) buvo žinomi jau beveik šimtmetį. Todėl šių spindulių — kurie panašūs į ultravioletines bangas, išskyrus tai, kad jų bangų ilgiai dar trumpesni — egzistavimas telpa į klasikinės fizikos rėmus.
Šiaip ar taip, teisinga Rentgenui skirti gerokai žemesnę vietą už Rezerfordo, kurio atradimai buvo svarbesni. Rentgenas savo vaikų neturėjo, tačiau jis ir žmona buvo įvaikinę mergaitę. Rentgenas buvo pirmasis fizikas, kuris 1901 m. gavo Nobelio premiją. Jis mirė 1923 m. Miunchene, Vokietijoje.
Leave a Reply