Vasilijus Čiapajevas

Vasilijus Čiapajevas

Vasilijus Čiapajevas (rus. Василий Иванович Чапаев, 1887 m. vasario 9 d. Budaiki, dab. Čeboksarų dalis – 1919 m. rugsėjo 5 d. Lbiščenske, dab. Čiapajev, Kazanėje) – Rusijos 1917–1922 m. pilietinio karo vadas.

Gimė neturtingų mordvių šeimoje. 1908 m. paimtas į kariuomenę. 1915 m. baigė jaunesniųjų karo vadų mokyklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenės paporučikis. Pasižymėjo drąsa, buvo sužeistas. Georgijaus medalio ir keturių laipsnių Georgijaus kryžiaus kavalierius.

Nuo 1917 m. bolševikas. Po 1917 m. Spalio perversmo mokėsi Generalinio štabo akademijoje. Nuo 1918 m. pr. Nikolajevsko (dab. Pugačiovas, Samaros gubernija) įgulos karinis komisaras. Vadovavo Raudonosios armijos rinktinei, kuri malšino apskrities valstiečių sukilimus prieš bolševikų valdžią. 1918 m. gegužės mėn. ji pertvarkyta į brigadą, kuri kovojo su baltuosius remiančiais Uralo kazokais ir Čekoslovakų korpusu. Nuo 1919 m. balandžio vadovavo 25-ajai šaulių divizijai, kovojančiai su baltagvardiečių A. Kolčiako vadovaujama kariuomene. Sužeistas per susirėmimą nuskendo Uralo upėje. Prieš žūtį įteiktas vienas pirmųjų Raudonosios vėliavos ordinas.

TSRS XX a. 3-4 dešimtmetyje sukurtas Čiapajevo kultas, jis tapo literatūros kūrinių, kino filmų, bet vėliau ir daugelio anekdotų veikėju. 1929 m. jo vardu pavadinta Ivaščenkovo gyvenvietė (nuo 1927 m. vadinta Trockiu). Žmona Pelagėja Metlina, vaikai Aleksandras Čiapajevas (1910–1985 m., karininkas), Klavdija (1912–1999 m.), Arkadijus Čiapajevas (1914–1942 m., lakūnas, žuvo bandydamas naują naikintuvą).