Tomas Maltusas (angl. Thomas Malthus, 1766 m. vasario 13 d. Sarėjus, Anglija – 1834 m. gruodžio 23 d. Batas, Anglija) – žymus anglų demografas ir ekonomistas.
1798 m., anksčiau nežinomas anglų dvasininkas, Tomas Robertas Maltusas išleido trumpą, bet labai įtakingą knygą “Esė apie visuomenės principą ir jo įtaką ateities visuomenės tobulėjimui” (“An Essay on the Principle of Population as It Affects the Future Improvement of Society”). Pagrindinė Maltuso idėja buvo ta, kad visuomenės augimas yra greitesnis už maisto išteklių augimą. Savo originalioje esė Maltusas savo idėją išdėstė gana neįprasta forma, teigdamas, kad visuomenė didėja geometriškai, o maisto atsargos linkusios didėti tik aritmetiškai. Vėlesnėje savo knygos redakcijoje Maltusas pakartojo savo tezę įprastine forma — visuomenė linkusi augti be galo, kol pasieks maisto išteklių ribą. Iš abiejų savo tezės formuluočių Maltusas padarė išvadą, kad didžioji žmonijos dalis pasmerkta gyventi skurde ir kone pusbadžiu. Šio rezultato ilgainiui negalės panaikinti jokia technologijos pažanga, nes maisto išteklių gausėjimas ribotas ir “visuomenės galia nepalyginamai didesnė už žemės galią išlaikyti žmogų”.
Tačiau ar visuomenės augimas negali būti kontroliuojamas kaip nors kitaip? Iš tiesų gali. Karas, maras ar kitos nelaimės dažnai sumažina gyventojų skaičių. Tačiau šios negandos tik laikinai atitolina gyventojų pertekliaus grėsmę, ir tai nemalonia kaina. Maltuso siūlytas būdas išvengti gyventojų pertekliaus buvo “moralinis susilaikymas” — atrodo, jis turėjo omenyje vėlyvas vedybas, ikivedybinę skaistybę ir savanorišką susilaikymą nuo dažnų santuokinių lytinių santykių. Tačiau Maltusas buvo realistas ir suprato, jog daugelis žmonių nesilaikys tokių apribojimų. Todėl jis padarė išvadą, kad praktiškai gyventojų perteklius tiesiog neišvengiamas ir skurdas bus vis dažnesnis žmonių palydovas.
Nors pats Maltusas niekada nepropagavo visuomenės augimo kontroliavimo kontraceptinėmis priemonėmis, šis metodas buvo natūrali jo pagrindinių idėjų pasekmė. Pirmasis žmogus, viešai kvietęs naudoti kontraceptines priemones, kad būtų išvengta gyventojų pertekliaus, buvo įtakingas britų reformatorius Grancis Placas (1771 — 1854). Stipriai paveiktas Maltuso veikalo, 1822 m. Placas parašė kontracepciją propaguojančią knygą. Be to, jis skleidė gimimų kontroliavimo informaciją tarp darbininkų. Jungtinėse Valstijose 1860 m. apie kontracepciją knygą išleido Dr. Carlsas Nautonas. 1860 m. susikūrė pirmoji “Maltusiečių lyga”, ir raginimas planuoti šeimos prieauglį susilaukė vis daugiau šalininkų. Kadangi pats Maltusas moraliniu požiūriu kontraceptikų naudojimui nepritarė, šio metodo propaguotojai paprastai vadinami neomaltusiečiais.
Maltuso doktrina padarė svarbią įtaką ir ekonomikos teorijai. Maltuso paveikti ekonomikos žinovai priėjo išvadą, kad normaliomis sąlygomis gyventojų perteklius neleis labai pakilti algoms virš pragyvenimo lygio. Garsus anglų ekonomistas Deividas Rikardas (asmeninis Maltuso draugas) teigė: “Natūralus užmokestis už darbą yra tas, kuris būtinas palaikyti darbininkų jėgas bei pačią rasę, nei padidinant ją, nei sumažinant. Šią teoriją, paprastai vadinamą “geležiniu algų dėsniu”, parėmė Karlas Marksas, ir ji tapo svarbiu elementu jo pridedamosios vertės teorijai.
Maltuso pažiūros veikė ir biologijos studijas. Čarlsas Darvinas teigė, kad jis skaitė “Esė apie visuomenės principą” ir tai lėmė svarbų posūkį jo evoliucijos natūralios selekcijos būdu teorijoje.
Maltusas gimė 1766 metais netoli Dorkingo, Saryje, Anglijoje. Jis puikiai mokėsi Kembridžo universiteto Jėzaus koledže. Jį baigė 1788 m. ir tais pačiais metais buvo įšventintas kaip anglikonų dvasininkas. 1791 m. jis gavo magistro laipsnį, o 1793 m. tapo Jėzaus koledžo nariu. Pirmoji jo garsaus veikalo versija iš pradžių buvo išleista anonimiškai, tačiau buvo plačiai skaitoma ir greitai išgarsino Maltusą. Ilgesnė jo esė versija išėjo po penkerių metų, 1803 m. Po dar vieno peržiūrėjimo bei papildymo šeštasis leidimas pasirodė 1826 m.
1804 m. trisdešimt aštuonerių metų Maltusas vedė. 1805 m. jis buvo paskirtas istorijos ir politinės ekonomijos profesoriumi Rytų Indijos kompanijos koledže Haileburyje. Tame poste jis dirbo visą likusį savo gyvenimą. Maltusas parašė kelias kitas knygas apie ekonomiką, iš kurių svarbiausia “Politinės ekonomikos principai” (“Principles of Political Economy”, 1820). Ta knyga veikė daugelį vėlesnių ekonomistų, ypač svarbią dvidešimto amžiaus figūrą Džoną Meinardą Keiną. Savo gyvenimo pabaigoje Maltusas buvo įvairiai pagerbtas ir apdovanotas.
Jis mirė 1834 metais, sulaukęs šešiasdešimt aštuonerių, netoli Bato, Anglijoje. Du iš trijų jo vaikų gyveno ilgiau už jį, tačiau vaikaičių jis neturėjo. Kadangi kontraceptinės priemonės paplito tik gerokai po Maltuso mirties, kartais teigiama, jog Maltusas nebuvo labai įtakingas. Šis požiūris neteisingas. Pirma, Maltuso idėjos stipriai paveikė Carlsą Darviną ir Karlą Marksą, turbūt du įtakingiausius devyniolikto amžiaus mąstytojus. Antra, nors neomaltusiečių metodai didžiosios visuomenės dalies buvo priimti ne iš karto, jų pasiūlymai nebuvo ignoruojami ir jų idėjos niekada neišnyko iš akiračio. Šiandieninis gimimų kontroliavimo judėjimas yra tiesioginis Maltuso dienomis prasidėjusio judėjimo tęsinys.
80 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Tomas Maltusas ne pirmasis atkreipė dėmesį į gyventojų pertekliaus pavojų. Tą idėją keli kiti filosofai buvo kėlę jau anksčiau. Pats Maltusas nurodė, jog šia tema rašė Platonas ir Aristotelis. Jis citavo Aristotelio žodžius: “… jeigu kiekvienam žmogui daugelyje valstybių būtų leista turėti tiek vaikų, kiek jis nori, neišvengiama pasekmė būtų skurdas…”
Nors pagrindinė Maltuso idėja ir nebuvo originali, nereikėtų nuvertinti jo svarbos. Platonas bei Aristotelis tik iškėlė šią idėją, ir jų trumpų užuominių beveik niekas nepastebėjo. Būtent Maltusas išplėtojo šią mintį ir daug rašė ta tema. Maža to, Maltusas buvo pirmasis, akcentavęs didžiulę gyventojų pertekliaus problemos svarbą ir atkreipęs į šią problemą intelektinio pasaulio dėmesį.
Leave a Reply