Arkanas – islamo teologijos terminas, kuriuo vadinamos penkios svarbiausios kiekvieno musulmono pareigos: šahada (tikybos išpažinimas), salatas (malda), saumas (pasninkas), zakiatas (išmaldos davimas) ir chadžas (piligrimystė).
|
|||||
|
Apokalipsė (gr. apokalypsis – apreiškimas) – apreiškimas Jonui, Naujojo Testamento knyga. Pranašaujama pasaulio pabaiga, greitas antrasis Kristaus atėjimas, jo pergalinga kova su Antikristu, paskutinis teismas, tūkstantmetė Dievo karalystė teisuoliams. Antikristas – mitinis svarbiausias Kristaus priešininkas – jo netikras antrininkas, imituojantis jį apsišaukėlis. Animizmas (lot. anima – siela, dvasia) – pirmykštis tikėjimas, kad ne tik žmogus, bet ir gyvūnai, augalai, daiktai turi sielą. Ambraziejus (Ambrosijus; apie 337 – 397) – krikščionių teologas, rašytojas. Šventasis. Milano vyskupas (nuo 374). Alachas (arab. al–ilach – dievas) – musulmonų dievas. Alachas – tas pats Dievas, kurį garbina judėjai ir krikščionys. Musulmonų religija skelbia, kad jis kartais siųsdavęs pranašus, turėjusius nukreipti žmones į tiesos kelią: Musą (Mozę), Isą (Jėzų) ir kitus. Mahometas esąs paskutinysis pranašas, jam Alachas perdavęs Koraną – paties Alacho žodžius. Agapė (gr. agape – meilė) – pirmųjų krikščionių bendruomenių bendra vakarienė. Adomas (hebr. adam – žmogus) – biblijos personažas – pirmasis žmogus. Dievas Jahvė sukūręs jį panašų į save ir apgyvendinęs rojuje. Vėliau iš Adomo šonkaulio sutverta Ieva. Už Dievo draudimo nepaisymą Adomas ir Ieva išvaryti iš rojaus. Islamas laiko Adomą pirmuoju, o Mahometą – paskutiniuoju pranašu. Abraomas – seniausias biblinis žydų patriarchas, laikomas jų protėviu. Iš dievobaimingumo buvo pasiryžęs paaukoti Jahvei savo sūnų Izaoką. |
|||||
|
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||