Darma (skr. dharma) – viena pagrindinių indų filosofijos ir religijos sąvokų; bendriausia reikšme – dėsnis, tvarka, sektinas pavyzdys; siauresne – individualus moralinis principas, pareiga, dorybė.
|
|||||
Darma (skr. dharma) – viena pagrindinių indų filosofijos ir religijos sąvokų; bendriausia reikšme – dėsnis, tvarka, sektinas pavyzdys; siauresne – individualus moralinis principas, pareiga, dorybė. Dalailama – lamaistų bažnyčios, iki 1951 m. ir Tibeto vyriausybės, vadovas. Čadra – musulmonių darbužis, uždengiantis galvą arba visą kūną. Cherubinai (hebr. kerub – tarpininkaujanti dievybė) – dvasinės būtybės, angelai sargai, angelų hierarchijoje užimantys antrąją vietą po serafimų. Charizmatikai – bibliniai pranašai, krikščionių apaštalai, kai kurie šventieji. Charizma (gr. charizma – dovana) – ypatinga Dievo dovana, teikiama žmogui. Chamas – Senojo Testamento personažas, vienas iš trijų Nojaus sūnų. Už pasišaipymą iš girto tėvo buvęs prakeiktas. Cerkvė (rus. cerkov, gr. kyriakon – dievo namai) – Rytų apeigų krikščionių – stačiatikių ir unitų – šventykla, kulto namai. Bernardinai – katalikų vienuolių ordinas, įsteigtas XII a. pradžioje Prancūzijoje pagal Bernardo Kleviečio regulą. Lietuvoje bernardinai apsigyveno 1468 m., Vilniuje įsikūrė 1469 m., Kaune – 1471 m. Babelio bokštas – bokštas, kurį, pasak Senojo Testamento, statę žmonės, įsigeidę pasiekti dangų. Jahvė nubaudęs statytojus už tokią puikybę „kalbų sumaišymu“, t.y. negalėjimu susikalbėti, dėl to Babelio bokštas likęs nebaigtas. |
|||||
© 2024 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |