Fetišas – pirminių žmonių garbinamas daiktas (akmenys, medžiai, sraigės ir kt.) tikint, kad jame įsikūnijusi antgamtinė būtybė.
|
|||||
Fetišas – pirminių žmonių garbinamas daiktas (akmenys, medžiai, sraigės ir kt.) tikint, kad jame įsikūnijusi antgamtinė būtybė. Fatalizmas (lot. fatalis – lemtingas) – įsitikinimas, kad viskas, kas vyksta pasaulyje, yra iš anksto determinuota, nulemta priežasties, esančios už gamtos ribų ir nuo jos nepriklausomos. Fariziejai – žydų religinė ir polititinė grupuotė II a. pr. Kr. – I a. veikusi Judėjoje. Fanatizmas (lot. fanaticus – įkvėptas, pašėlęs) – akla, nekritiška, bekompromisinė ištikimybė savo religijai ir tokio pat pobūdžio nepakantumas kitatikiams. Erodas I Didysis – Judėjos karalius (40–44 pr. Kr.). Pasak Naujojo Testamento, išgirdęs apie Jėzaus Kristaus gimimą, liepęs išžudyti visus naujagimius, tarp kurių turėjęs būti galimas Erodo I Didžiojo konkurentas dėl sosto. Dovydas (XI a. pr. Kr. pab. – apie 950 pr. Kr.), Izraelio ir Judėjos karalius, sujungęs abi šias valstybes. Saliamono tėvas. Judėjai garbino Dovydą kaip idealų valdovą, didvyrį, būsimo Mesijo protėvį. Domininkonai – katalikų vienuolių ordinas. Įkurtas 1215 m. Tulūzoje ispanų pamokslininko Domininko Gusmano. Domininkonai duoda neturto, susilaikymo ir paklusnumo įžadą. Dervišas – musulmonų elgetaujantis vienuolis. Demonas: Deizmas (lot. deus – dievas) – filosofijos koncepcija, pripažįstanti Dievą tik kaip beasmenį pasaulio pradininką, neturintį įtakos jo tolesnei raidai. Deizmo idėjas vystė Dž.Londonas, A.Kolinzas, Volteras, Ž.Ž.Ruso, G.E.Lesingas, B.Franklinas, M.Lomonosovas. Deizme kartais naudojamas Dievo buvimo įrodymas, juo grindžiamas kompromisas tarp mokslo ir religijos. |
|||||
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |