Reformacija (lot. reformatio – pertvarkymas) – XVI a. religinis visuomeninis sąjūdis Europoje, siekęs reformuoti katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią ir davęs pradžią protestantizmui. Formali reformacijos pradžia buvo 1517 m., kai M. Liuteris Vitenberge paskelbė 95 tezes.
|
|||||
|
Ramajama – indų epinė poema, sukurta IV a. pr. Kr. „Ramajamą“ sudaro 7 knygos iš 24000 dvieilių. Svarbiausias poemos motyvas – Ramos ir jo žmonos Sitos gyvenimas. „Ramajama“ turėjo didelę reikšmę induizmo raidai. Rama – indų epų herojus, vėliau sudievintas. Induistai laiko Ramą septintąja dievo Višnaus avatara. Rabinas (hebr. rabbi – mano mokytojas) – judėjų dvasininkas, tikybos mokytojas, teisėjas, religinės bendruomenės vadovas. Puritonai (angl. puritans, lot. puritas – švarumas) – radikalioji Reformacijos srovė XVI–XVII a. Anglijoje ir Škotijoje. Puranai (skr. purana – senovinis) – senovės graikų anoniminiai tekstai – induizmo šventosios knygos. Pelenų diena – katalikų šventė, pirmoji Gavėnios diena – trečiadienis po užgavėnių. Panteonas: Pagonybė – nuo IV a. vidurio krikščioniškoje literatūroje vartojamas terminas pirmykščiams religiniams tikėjimams ir kultams apibūdinti. Pagonybės sąvoka kulto prasme artima stabmeldystės sąvokai. Okultizmas (lot. occultus – slaptas) – tikėjimas, kad gamtoje ir žmoguje yra paslaptingų antgamtinių jėgų, bei su juo susiję maginio pobūdžio veiksmai. |
|||||
|
© 2024 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||