Feniksas (gr. phoinix) – antikos tautų mitologijoje – šventas paukštis, periodiškai (pasak Herodoto, kas 500 m.) atgimstantis iš savo pelenų. Siejamas su saule.
|
|||||
|
Euridikė (Euridike) – senovės graikų miško deivė (nimfa). Dievai leidę jos vyrui poetui ir dainiui Orfėjui po mirties parsivesti Euridikę iš požemio karalystės atgal į žemę, bet liepę einant neatsigręžti. Orfėjas atsigręžęs ir netekęs Euridikės. Erotas (Eros) – senovės graikų meilės dievas. Erotą atitinka romėnų Amūras. Erinijos (Erinyes) – senovės garikų mitologijoje – keršto, bausmės ir prakeikimo deivės: Alekta (nenumaldomas pyktis), Tisifonė (kerštas) ir Megera (neapykanta). Erinijas atitinka romėnų furijos. Eridė – senovės graikų nesantaikos deivė. Atvykusi nekviesta į Pelėjo ir Tetidės vestuves, numetusi svečiams aukso obuolį su užrašu „gražiausiajai“ ir tuo sukiršinusi Herą, Atėnę ir Afroditę (iš čia „nesantaikos obuolys“). Ekstazė (gr. ek – iš + stasis – ramybė) – itin stiprus (net liguistas) susijaudinimas, pakilumas, užsimiršimas. Dzeusas (Zeus) – senovės graikų panteono vyriausias dievas. Dionisas (Dionysos) – senovės graikų vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, Dzeuso ir Tebų karalaitės Semelės sūnus. Dionisą atitinka romėnų Bakchas. Diana – romėnų mėnulio ir medžioklės deivė, miškų, kalnų, gimdyvių globėja. Demetra – senovės graikų žemdirbystės ir derlingumo deivė. |
|||||
|
© 2024 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||