Hermis – senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas Olimpo dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių globėju.
|
|||||
|
Heraklis – senovės graikų mitų herojus, Dzeuso ir Tebų karalienės Alkmenės sūnus pusdievis. Tarnaudamas Mikėnų karaliui Euristėjui atliko 12 žygdarbių. Dzeuso buvo priimtas į Olimpą, apdovanotas nemirtingumu. Hera – senovės graikų santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Pavydi ir kerštinga. Helijas – senovės graikų saulės dievas, šviesos ir gyvybės šaltinis. Hefaistas – senovės graikų ugnies ir kalvystės dievas, amatininkystės globėjas. Dzeuso ir Heros sūnus, bjaurus, šlubas. Jo žmona – meilės ir grožio deivė Afroditė. Hadas: Gorgonos – senovės graikų mitinės pabaisos. Grėsmės ir baisumo simbolis. Pasak Heziodo, jų buvo trys seserys: nemirtingos Stena ir Eurialė bei mirtinga Medūza. Nuo jų žvilgsnių žmonės suakmenėdavo. Medūzą nugalėjęs Persėjas. Kai jis nukirtęs jai galvą, iš kaklo iššokęs sparnuotas žirgas Pegasas. Gabija – senovės lietuvių ugnies deivė. Namų šeimininkių globėja. Fortūna – romėnų likimo, atsitiktinumo ir sėkmės deivė. Flora (lot. flos – gėlė) – romėnų žydinčios augalijos, pavasario deivė, Zefyro žmona. |
|||||
|
© 2024 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||