|
|||||
 Loreta Asanavičiūtė Loreta Asanavičiūtė (1967 m. balandžio 22 d. Vilniuje – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – viena iš Sausio 13-osios aukų; žuvo sausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.  Denis Arkanas Denis Arkanas (angl. Denys Arcand, g. 1941 m. birželio 25 d. Kvebeke, Kanada) – kanadiečių režisierius, prodiuseris ir scenaristas. Denis Arkanas gimė religingoje šeimoje, nedidelėje Deschambault gyvenvietėje, 58 km į pietvakarius nuo Kvebeko. Devynerius metus mokėsi jėzuitų gimnazijoje, buvo aktyvus žurnalistikoje ir politikoje. Monrealio universitete studijavo istoriją.  Polis Dirakas Polis Adrienas Morisas Dirakas (angl. Paul Dirac, 1902 m. rugpjūčio 8 d. Bristolis – 1984 m. spalio 20 d. Talahasas, Floridos valstija) – anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas. Gimė emigranto iš Šveicarijos Šarlio Dirako šeimoje. Mokėsi bažnytinėje mokykloje ir Kotheimo vidurinėje mokykloje. 1921 m. baigė Bristolio universitetą ir 1926 m. Kembridžo universitetą. 1932-1968 m. Kembridžo universiteto, vėliau Floridos valstybinio universiteto profesorius.  Stasys Šačkus Stasys Šačkus (1907 m. rugsėjo 9 d. prie Marijampolės – 1985 m. lapkričio 9 d.) – Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas. 1928 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Aktyviai dalyvavo sportiniame, akademiniame bei politiniame gyvenime.  Konradas Adenaueris Konradas Adenaueris (vok. Konrad Adenauer, g. 1876 m. sausio 5 d. Kelne – 1967 m. balandžio 19 d. Riondorfe, Bad Honnef mieste) – vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris, Kelno meras. Konrado Adenauerio tėvas buvo Kelno kanceliarijos tarėjas. Jaunystėje Adenaueris studijavo teisę bei ekonomiką. 1917 m. jis pradėjo politinę karjerą, tapdamas Kelno vyriausiuoju burmistru. Po Pirmojo pasaulinio karo Konradas Adenaueris tapo Prūsijos valstybės tarybos pirmininku (1920-1933) ir Vokietijos Reicho autoniminės Reino žemės Reino provincijos landtago deputatu. 1933 m. kaip nacionalsocializmo priešininkas pašalintas iš visų užimamų pareigų. 1934 m. ir 1944 m. Konradas Adenaueris trumpam suimamas.  Henris Kisindžeris Henris Kisindžeris (angl. Henry Alfred Kissinger, g. 1923 m. gegužės 27 d. Fiurte, Bavarijoje, Vokietijoje) – amerikiečių politikas vaidinęs svarbų vaidmenį JAV užsienio politikoje savo dalyvavimo respublikonų vyriausybėse 1968–1972 metu. Tai kontroversiška figūra, kaltinta karo nusikaltimais, bet gavusi ir Nobelio taikos premiją.  Pranas Jodelė Pranas Jodelė (1871 m. vasario 13 d. – Kupriuose, Rokiškio raj. – 1955 m. gruodžio 8 d. Kaune) – žymiausias nepriklausomos Lietuvos chemikas technologas, profesorius, VDU rektorius. Mokėsi Užpalių pradžios mokykloje. Išvykęs į Rusiją pas ištremtą dėdę 1891 m. baigė Oriolo gubernijos Livnų realinę gimnaziją. 1891–1896 m. studijavo Charkovo veterinarijos institute. 1904 m. baigė Kijevo politechnikos institutą, 1906 m. gavo inžinieriaus technologo diplomą, dirbo Rusijos cemento, stiklo, metalurgijos įmonėse, tačiau vėl sugrįžo į institutą, dirbo laborantu.  Hugas Grocijus Hugas Grocijus (angl. Hugo Grotius, ol. Huigh arba ol. Hugo de Groot, g. 1583 m. balandžio 10 d. Delft, Nyderlandai – 1645 m. rugpjūčio 28 d. Rostoke, Vokietija) – politikos, teisės filosofas ir teoretikas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teologas. Hugas Grocijus laikomas tarptautinės teisės tėvu, vienas Suvereniteto teorijos, taip pat prigimtinės bei tarptautinės teisės pagrindėjų.  Walter Scheel Walter Scheel (g. 1919 m. liepos 8 d. Solingene, Vokietija) – vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1974–1979), užsienio reikalų ministras, FDP veikėjas. Po abitūros Schwertstraße gimnazijoje 1938–1939 m. baigė profesinį mokymą banke „Volksbank Solingen“ (įvertinimu “Gut”). Nuo 1939 m. rugsėjo 3 d. atliko karinę tarnybą, 1945–1953 m. pramonės bei įvairių asociacijų vadybininkas, direktorius, laisvai samdomas verslo patarėjas Düsseldorfe, nuo 1958 m. rinkos tyrimų instituto „Intermarket“ direktorius, tais pačiais metais kartu su Gerhard Kienbaum bei Carl Zimmerer įsteigė Diuseldorfo M&A Firma InterFinanz, kuria kartu su Carl Zimmerer iki 1961 m. pabaigos vadovavo. 1964 m. turėtas akcijas (42 %) pardavė bendrasavininkiams.  Gustav Heinemann Gustav Walter Heinemann (1899 m. liepos 23 d. Schwelme – 1976 m. liepos 7 d. Esene, Vokietija) – vokiečių politikas, trečiasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1969–1974), Vokietijos teisingumo ministras, Eseno meras, SPD veikėjas. Nuo 1919 m. studijavo teisę ir politikos mokslus Miunsterio, Marburgo, Miuncheno, Getingeno ir Berlyno Humboldtų universitetuose, 1922 m. išlaikė pirmąjį teisės valstybinį egzaminą. 1922 m. Marburgo universitete apgynė disertaciją (Dr. phil.) iš valstybės mokslų. 1926 m. išlaikė antrajį valstybinį teisės egzaminą. 1929 m. Miunsterio universitete apgynė disertaciją, teisės mokslų daktaras. 1926–1928 m. advokatas Esene, 1929–1949 m. Rheinischen Stahlwerke justiciaras (Esene). Dar studijų metais įsitraukė į politinę veiklą ir pasiekė politinės karjeros. |
|||||
|
© 2025 Enciklopedija.lt - visuotinė lietuvių enciklopedija, žinynas, enciklopedija internete, wikipedija, vikipedija. Powered by WordPress & Atahualpa |
|||||
