Šventasis Silvestras I

Šventasis Silvestras I

Šventasis Silvestras I (lot. Silvester I g. ? m. − 335 m. gruodžio 31 d. Romoje) – trisdešimt trečiasis popiežius, vadovavęs krikščionių bažnyčiai nuo 314 m. sausio 31 d. iki 335 m. gruodžio 31 d.

Silvestras I, dar prieš imperatoriui Diokletianui pradedant persekioti krikščionis, 284 m. tapo kunigu. 314 m. jis pradėjo eiti Romos vyskupo pareigas, praėjus metams po to, kai Romos imperatorius Konstantinas Didysis 313 m. pripažino krikščionių Bažnyčią ir Milano ediktu kiekvienam valstybės piliečiui suteikė pasirinktos religijos išpažinimo laisvę.

Silvestras I popiežiavo 21 metus, iki pat mirties. Jis − pirmasis popiežius ne kankinys, kuris buvo paskelbtas šventuoju. Romos Laterano Šv. Jono bazilikoje esančioje III a. mozaikoje vaizduojamas Jėzus, įteikiantis raktus (dvasinės galios simbolį) šv. Silvestrui I. VIII a. šventojo palaikai buvo perkelti į Šv. Silvestro bažnyčią Romoje, kurioje jie ilsisi iki šiol.

Šv. Silvestro šventė nuo V a. buvo švenčiama visoje krikščioniškoje Europoje. Šv. Silvestro naktis baigiantis seniesiems ir prasidedant naujiesiems metams turėjo daugybę papročių, pavyzdžiui, buvo labai paplitusios šv. Silvestro eitynės.

Šv. Silvestras yra naminių gyvūnėlių, gero pašarų derliaus ir gerų naujųjų metų globėjas.

Daugelis legendų apie šv. Silvestrą, dažniausiai atkeliavusių iš V a., pasakoja apie šventojo ištvermę persekiojimų metu. Taip pat esą jis nuo raupų išgydęs ir atvertęs į krikščionybę imperatorių Konstantiną. Kalbama ir apie šventojo ginčą su dvylika žydų rabinų, kuomet šv. Elena, Konstantino motina, esą norėjusi savo pakrikštytą sūnų atversti į judaizmą. Disputo metu Silvestras įveikęs vienuolika mokytų žydų, o dvyliktasis, vardu Zambris, vien Dievo vardo paminėjimu užmušęs jautį, taip parodydamas savo tikėjimo stiprybę. Tačiau Silvestras su Dievo pagalba jautį atgaivinęs. Tuomet Zambris drauge su kitais rabinais ir Elena tuojau pat leidosi pakrikštijami.