Apaštalas Šv. Paulius (5 m. – 64 m. Romoje) – vienas iš krikščionių apaštalų. Jis apaštalu tapo jau po Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, todėl nepriskiriamas Dvylikai apaštalų, nors yra vienas iš pačių garbingiausių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, dėl savo misijinės veiklos vadinamas „Tautų apaštalu“.
Apaštalas Paulius, jaunesnysis Jėzaus amžininkas, buvo garsus krikščionybės kaip naujojo tikėjimo skelbėjas. Jo įtaka krikščionybės teologijai pasirodė ilgaamžiškesnė ir toliau siekianti, negu visų kitų krikščioniškųjų rašytojų bei
mąstytojų. Paulius, dar žinomas kaip Saulius, gimė Tarse, (dabartinėje Turkijoje) pirmaisiais mūsų eros metais. Nors Romos pilietis, jis buvo žydų kilmės ir jaunystėje mokėsi hebrajų kalbos bei gavo puikų žydišką išsilavinimą. Be to, jis mokėsi palapinių statymo amato. Jaunystėje nukeliavęs į Jeruzalę, jis sėmėsi išminties pas garsųjį žydų mokytoją Gamalielį. Nors Paulius buvo Jeruzalėje tuo pačiu metu kaip ir Jėzus, abejotina, ar jie kada nors buvo susitikę.
Po Jėzaus mirties pirmieji krikščionys buvo laikomi eretikais ir kentė persekiojimus. Kurį laiką pats Paulius dalyvavo šiuose persekiojimuose. Tačiau pakeliui į Damaską jis patyrė regėjimą, kuriame jam kalbėjo Jėzus, ir jis atsivertė į naująjį tikėjimą. Tai buvo radikalus Pauliaus gyvenimo pasikeitimas. Anksčiau įnirtingai priešinęsis krikščionybei, jis tapo uoliausiu bei įtakingiausiu naujojo tikėjimo skelbėju.
Likusį savo gyvenimą Paulius praleido mąstydamas ir rašydamas apie krikščionybę bei laimėdamas Jėzui naujas vietas. Kaip misionierius jis dažnai keliavo į Mažąją Aziją, Graikiją, Siriją ir Palestiną. Pauliui ne taip sekėsi pamokslauti
žydams, kaip kai kuriems kitiems ankstyviesiems krikščionims. Jo pamokslavimo būdas dažnai sukeldavo didžiulį antagonizmą, ir kelis kartus jo gyvybei grėsė pavojus. Tačiau pamokslauti ne žydams Pauliui taip sekėsi, jog jis dažnai vadinamas “pagonių apaštalu”. Joks kitas žmogus nesuvaidino tokio didelio vaidmens, skleidžiant krikščionybę. Milžiniška Pauliaus įtaka krikščionybei tobulinti susideda iš trijų veiksnių: 1) didžiulis jo misijų sėkmingumas; 2) jo raštai, sudarantys svarbią Naujojo Testamento dalį; 3) jo vaidmuo, stiprinant krikščioniškąją teologiją. Iš dvidešimt septynių Naujojo Testamento knygų net keturiolika priskiriamos Šv. Pauliui. Nors šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad keturios ar penkios parašytos kitų žmonių, aišku, jog Paulius yra svarbiausias Naujojo Testamento autorius.
Didžiulė Pauliaus įtaka ir krikščioniškajai teologijai. Jo pagrindinės idėjos yra šios: Jėzus buvo ne tik įkvėptas žmogus — pranašas, bet ir Dievas. Kristus mirė už mūsų nuodėmes, ir Jo kančia gali mus atpirkti. Žmogus bus išgelbėtas ne bandydamas paklusti bibliniams draudimams, o priimdamas Kristų; priėmusiajam Kristų nuodėmės atleidžiamos. Be to, Paulius suformulavo prigimtinės nuodėmės doktriną.
Kadangi vien paklusnumas įstatymui negali išgelbėti, anot Pauliaus, atsivertėliams į krikščionybę nebūtina laikytis žydų dietos apribojimų, vykdyti Mozės kodekso ritualus ar net būti apipjaustytiems. Keletas kitų pirmųjų krikščionių lyderių šiuo klausimu kategoriškai nesutiko su Pauliumi, bet, jeigu jų požiūris būtų pirmavęs, kažin ar krikščionybė būtų taip greitai paplitusi Romos imperijoje. Paulius, atrodo, niekada nebuvo vedęs. Jo požiūrį į seksą ir moteris geriausiai atspindi šie žodžiai: “Nesusituokusiems ir našlėms sakau: jie gerai darys, pasilikdami tokie, kaip aš. Bet jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Geriau tuoktis, negu degti”.
Be to, Paulius pareiškė gana tvirtų idėjų apie deramą moters statusą: “Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu. Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, — ji tesilaiko tyliai. Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui — Ieva”. Paulius, žinoma, išreiškia jau amžininkų turėtas pažiūras. Tačiau verta pastebėti, jog Jėzus nieko panašaus neteigė.
6 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Paulius labiau nei bet kuris kitas žmogus nusipelnė krikščionybei išaugant iš žydų grupuotės į pasaulinį tikėjimą. Jo svarbiausios idėjos apie Kristaus dieviškumą bei išteisinimą vien tikėjimu visus tolimesnius amžius išliko krikščionybės pagrindu. Jo raštai stipriai paveikė visus vėlesnius krikščionių teologus,
tarp jų Augustiną, Akvinietį, Liuterį ir Kalviną. Pauliaus idėjos tokios įtakingos, jog kai kurie mokslininkai tvirtina, kad ne Jėzus, o jis turėtų būti laikomas krikščionybės įkūrėju. Tai, žinoma, absurdiškas požiūris. Vis dėlto, nors Pauliaus įtaka neprilygsta Jėzaus, ji kur kas didesnė už daugelio kitų krikščionių mąstytojų.
Leave a Reply