Spartakas

Spartakas

Spartakas (109 m. pr. m. e. – 71 m. pr. m. e.) – vergas-gladiatorius, vadovavęs Spartako sukilimui, didžiausiam vergų sukilimui Senovės Romos istorijoje. Paties Spartako biografija beveik nežinoma, istoriniuose šaltiniuose aprašytas tik jo vadovaujamas sukilimas. Šio sukilimo dėka Spartakas tapo kovos su priespauda simboliu.

Daugelio šaltinių teigimu Spartakas buvo trakų kilmės. Kai kurie šaltiniai taip pat teigia, kad jis buvo sąjungininkų karys Romos armijoje ir vergu tapo po maišto ar dezertyravimo. Trakai gyveno Romoje – tuomet Istrus upės (pervadino Dunojumi) įtekėjimo į Pontus Auksinis (pervadino Juodąja jūra) vietoje Upelionija (pervadino Apolonija, o Upelionį pervadino Apolonu, Apollo ir pan.). Trakų kalba gimininga lietuvių protėvių kalbai. Iš kitų kalbų raštų verčiamas beprasmis kario ir gladijatoriaus vardas Spartakas tikėtina, kad buvo Spartokas.

Kai kurie istorikai mano, kad Spartakas traku vadinamas ne dėl savo kilmės, o dėl to, kad būdamas gladiatoriumi kovėsi trakų stiliumi.

Spartako gimimo data ir vieta nėra žinomos, taip pat nieko nežinoma apie jo vaikystę ir gyvenimą iki tampant gladiatoriumi. Kautis arenoje jis buvo apmokytas Lentulo Batiato gladiatorių mokykloje Kapujoje.

Spartako vergų sukilimas prasidėjo 73 m. pr. m. e., maždaug 70 Spartako vadovaujamų gladiatorių pabėgus iš Batiato gladiatorių mokyklos. Jų gretas papildė pabėgę vergai. Spartakas vieną po kitos sutriuškino pretorių Klaudijaus Glaberio ir Publijaus Varinijaus bei konsulų Gelijaus Publikolos ir Gnėjaus Kornelijaus Lentulo kariuomenes.

Spartako vadovaujama armija, kuri, kai kurių šaltinių teigimu siekė 120 000 žmonių, judėjo į šiaurę, matyt, Spartakas planavo palikti Apeninų pusiasalį, tačiau po to apsisuko ir pajudėjo atgal į pietus. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti Spartako pasekėjų noras tęsti plėšikavimą.

Spartakas pasiekė Mesinos sąsiaurį, tikėdamasis su Kilikijos piratų pagalba pasiekti Siciliją, tačiau piratai nepasirodė, o Spartakas buvo apsuptas Marko Licinijaus Kraso vadovaujamos kariuomenės. Sukilėliams pavyko išsiveržti iš apsupties, tačiau jie patyrė didelių nuostolių. Lukanijoje Kraso armija vėl pasivijo Spartaką ir sutriuškino vergus mūšyje, pats Spartakas žuvo, o 6 000 jo pasekėjų buvo nukryžiuoti palei Kapujos kelią. Paties Spartako kūnas nebuvo surastas.

Spartakas tapo simboliu ir įkvėpimo šaltiniu daugeliui revoliucionierių visose šalyse. Jį herojumi laikė Karlas Marksas, Che Guevara.