Ričardas Mikutavičius

Ričardas Mikutavičius

Ričardas Mikutavičius (1935 m. vasario 26 d. Kaune – 1998 m. liepos 1 d. Kaune) – kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius.

Mokėsi Kauno 15-oje pradinėje mokykloje, ketvirtojoje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventintas į kunigus. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui.

Kunigavimo pradžia – Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Vėliau dirbo Tauragėje, Eržvilke, Kelmėje, Panevėžiuke, Žeimelyje, Seredžiuje, Tytuvėnuose, Babtuose. Tytuvėnuose, pačiu „brandaus socializmo“ periodu (aštuntasis-devintasis XX a. dešimtmečiai) R. Mikutavičius bažnyčioje įkūrė literatūrinį stendą, kuriame buvo skelbiama Bernardo Brazdžionio, kitų išeivijos poetų poezija, Antano Maceinos filosofija, paties kunigo poezijos bandymai. Tytuvėnuose išryškėjo ir R. Mikutavičiaus trauka kolekcionavimui, meno vertybėms.

Nuo 1989 m. dirbo kunigu Kauno Vytauto Didžiojo, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiose, Aleksoto koplyčioje. Dėstė filosofines disciplinas Kauno medicinos universitete, LŽŪU ėjo kapeliono pareigas (Akademijos miestelis – paskutinė kunigavimo vieta).

1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius. 1994 m. išrenkamas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nariu. 1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija. 1992 m. už publicistinę veiklą apdovanotas Prano Dovydaičio premija. 1992, 1994, 1995, 1996 m. išrinktas populiariausiu Kauno miesto žmogumi. 1993 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.

1998 m. birželio 30 d. tapo smurto auka, buvo pavogta ir jo įgyta vertinga meno dirbinių kolekcija, kurios dalis ir tarptautinėmis pastangomis yra surasta. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 2000 m. lapkričio 30 d. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 2001 m. lapkričio 29 d. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Arūnas Sakalauskas). 2004 m. vasario 27 d. prie namo Laisvės alėjoje, kuriame paskutiniuosius gyvenimo metus praleido kunigas, atidengta paminklinė lenta (skulpt. Arūnas Sakalauskas). 2005 m. vasario 27 d. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje atidengta paminklinė lenta (skulpt. Vladas Žuklys). A. Stulginskio universiteto koplyčioje įrengtas R. Mikutavičiaus bareljefas (skulpt. Algimantas Šlapikas).

Nors dauguma žinojo, kad R. Mikutavičius – poetas, eseistas, bet iki pat Sąjūdžio laikų jis nebuvo paskelbęs atskiros poezijos knygos. Tiesa, buvo žinomi jo eilėraščių ciklai, skirti Maironiui (1982 m.), A. Mackevičiui (1986 m.).

Eilėraščius pradėjo skelbti 1982 m. žurnale „Aidai“. 1989 m. Kauno rotušėje pristatė pirmąją poezijos knygą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, 1990 m. išspausdintas meditacinės poezijos rinkinys „Poterių upė“, 1992 m. – „Šviesos spalvos“, 1995 m. – „Žaizdos metafizika“, 1998 m. – „Spindintis virš mūsų“ 1999 m. – „Mirties vilties veidai“ ir kt. Daugiau kaip dešimties eseistinių, teologinių, filosofinių straipsnių autorius.