Renė Genonas

Renė Genonas

Renė Genonas (pranc. René Guénon; 1886 m. lapkričio 15 d. – 1951 m. sausio 7 d.) – prancūzų rašytojas, filosofas, metafizikas. Jo darbai apima tematiką nuo metafizikos ir tradicijų tyrinėjimo iki simbolizmo ir iniciacijos. Rašė prancūzų, vėliau arabų kalbomis.

Gimė prancūzų buržua šeimoje Blua mieste. Nuo jaunystės domėjosi matematika ir filosofija. 1907 m. išvyko į Paryžių, kur prisijungė prie pogrindinių judėjimų. Gilinosi į okultizmą, gnosticizmą, induizmą, kitas religijas. 1912 m. priėmė islamą, pasivadino Abdu al Vahidu Jahija (شيخ عبد الوحيد يحيى). Kūrybą pradėjo po I-ojo pasaulinio karo, kuris tuo metu buvo laikomas visų karų apogėjumi. Renė Genonas jau tada kritikavo Vakarų civilizaciją už dvasingumo išsižadėjimą ir melu paremtą vystymosi kelią. 1930 m. persikėlė į Kairą, kur gyveno iki pat gyvenimo pabaigos. Ten tapo sufijumi, tačiau tęsė savo darbų publikavimą Europoje. Juose reiškė fundamentinę šiuolaikinio pasaulio kritiką, kvietė intelektualiai pasaulio reformacijai. Iš naujo persvarstė metafizikos, tradicinių mokslų, simbolizmo idėjas, dvasinės realizacijos kelią.

René Guénon darbai padarė didelę įtaką vėlesniems filosofams, mistikams Gvidui de Džordžijui, Juliui Evolai, Mirčei Eliadei, Andrė Židui, Aleksandrui Duginui, Fritjofui Šuonui ir kt.