Povilas Kulvinskas (g. 1949 m. vasario 8 d. Raguvoje, Panevėžio raj.) – Lietuvos poetas, aktorius, kultūros organizatorius.
P. Kulvinskas nuo 1996 m. gyvena ir kuria Janapolio kaime, Anykščių rajone, leidžia knygas ir pats jas platina. Jis rengia susitikimus su skaitytojais visoje Lietuvoje, organizavo daugiau kaip 1,2 tūkst. literatūros vakarų. Yra Lietuvos šv. Kazimiero ordino tikrasis narys (nuo 2004 m.).
1956–1967 m. mokėsi ir baigė Raguvos vidurinę mokyklą. 1967-1968 m. dirbo Šilų (Panevėžio raj.) kaimo kultūros namuose. 1968-1970 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje Kaliningrado srityje, kur tarnavo tankų dalinyje tanko ekipažo vadu. Grįžęs iš tarnybos, jis gyveno Panevėžyje, 1970-1976 m. dirbo Panevėžio damos teatre aktoriumi, buvo Juozo Miltinio vadovaujamos dramos studijos auklėtinis.
1976–1980 m. P. Kulvinskas dirbo Birštone, ten įkūrė liaudies teatrą, režisavo spektaklius, rengė poezijos vakarus. 1980 m. Vilniaus kultūros mokykloje (dab. Vilniaus kolegijos Menų fakultetas) neakivaizdžiai baigė teatro režisūros studijas. Už nepaklusimą statyti sovietinės ideologijos kupinus spektaklius buvo atleistas iš režisieriaus pareigų. Gyvendamas Birštone, 1980–1982 m. dirbo Kauno dramos teatre, kūrė epizodinius vaidmenis. 1996 m. apsigyveno nusipirktoje nuošalioje sodyboje Anykščių rajone.
P. Kulvinskas rašo tradicinės eilėdaros eiles, kuriose vyrauja meilės motyvai. Savo kūrybą jis publikuoja periodikoje ir rinkiniuose, skaito renginiuose, išleido keliolika poezijos knygelių.
P. Kulvinskas buvo vedęs, su pirmąja žmona Alina Žalyte užaugino sūnus Dovydą ir Henriką. Išsiskyrė. Gyvenimo draugė – vadybininkė Janina Regina Enčerytė.
Buvusį aktorių ir liaudies teatro vadovą P. Kulvinską, gyvenantį nuošaliame vienkiemyje netoli Traupio, prieštaringai apibūdina ir vertina aplinkinių kaimų gyventojai: keistuolis, talentingas, pasipūtęs, apsiskaitęs, filosofiškas, konfliktiškas, keliantis aukštą moralės kartelę sau ir kitiems. Pagarsėjo savo sodybos išskirtinumu – stulbinantis namų interjeras primena ir bažnyčią, ir muziejų. Visos keturių kambarių namo sienos bei durys tirštai nukabinėtos meno kūrinių reprodukcijomis, religine, tautine simbolika bei kitokiais, šeimininkų supratimu, estetiškais vaizdais. Kryžiai, angelai, šventųjų paveikslai, partizanų, kunigaikščių, popiežiaus, pusnuogių blondinių bei politikų nuotraukos sienas dengia ištisai – nuo grindų iki pat lubų, taip sudarydamos savotišką būsto dekoraciją. Lauko išvietė dekoruota žinomų politikų atvaizdais, jų rinkiminiais plakatais.
Leave a Reply