Petras I

Petras I

Petras I Didysis (1672 m. birželio 9 d. Maskvoje – 1725 m. vasario 8 d. Peterburge) – caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 – 1725 m.

Petras I visuotinai laikomas vienu žymiausiu Rusijos carų. Jo vykdyta pertvarkymo politika pradėjo naują Rusijos istorijos epochą.

Petras I gimė 1672 m. Maskvoje ir buvo vienintelis caro Aleksejaus Michailovičiaus bei jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus. Petrui I dar nebuvo nė ketverių metų, kai mirė jo tėvas. Kadangi Aleksejus dar turėjo trylika vaikų su savo pirmąja žmona, nenuostabu, kad prasidėjo ilga ir kartais įnirtinga kova dėl sosto paveldėjimo. Kartą jaunasis Petras I net turėjo bėgti, gelbėdamas gyvybę. Kelerius metus Petro I pusseserė Sofija buvo regentė ir tik 1689 m., kai Petro I padėtis tapo palyginti saugi, ji buvo atleista iš šių pareigų.

1689 m. Rusija visu šimtmečiu buvo atsilikusi nuo Vakarų Europos. Miestų buvo mažiau, negu Vakaruose. Klestėjo baudžiava — baudžiaunininkų daugėjo, o jų teisių mažėjo. Rusiją aplenkė ir Renesansas, ir Reformacija. Dvasininkija buvo aptingusi, literatūra beveik neegzistavo, matematika ir mokslai buvo ignoruojami arba niekinami. Palyginti su Vakarų Europa, kur neseniai Niutonas buvo parašęs savo “Principus” ir kur klestėjo literatūra bei filosofija, Rusija buvo beveik viduramžiška.

1697 — 1698 m. Petras I ilgai keliavo po Vakarų Europą, ir ši kelionė lėmė jo tolimesnius valdymo metus. Į šią “didžiąją ambasadą” Petras I buvo pasiėmęs su savimi apie 250 žmonių. Prisidengęs pseudonimu (Piotras Michailovas), Petras I sugebėjo pamatyti daug dalykų. Petras I kurį laiką dirbo laivų dailide Rytų Indijos kompanijoje Olandijoe, karališkoje laivų statykloje Anglijoje bei studijavo šaudymo meną Prūsijoje. Jis aplankė fabrikus, mokyklas, muziejus, arsenalus ir net pabuvojo Parlamento sesijoje Anglijoje. Trumpai tariant, jis kaip galėdamas daugiau sužinojo apie Vakarų kultūrą, mokslą, pramonę bei valdymo meną.

1698 m. Petras I grįžo į Rusiją ir ėmėsi toli siekiančių reformų, skirtų modernizuoti bei vakarietizuoti Rusijos valstybę. Kad paskatintų vakarietiškų technologijų ir technikos įvedimą, Petras I atsivežė į Rusiją daug specialistų iš Vakarų. Be to, jis daug jaunų rusų išsiuntė studijuoti į Vakarus. Petras I skatino pramonės bei komercijos augimą; jam valdant, augo miestai bei biurgerių įtakingumas. Petro I iniciatyva buvo pastatytas pirmasis didelis Rusijos laivynas. Pagal vakarietišką modelį buvo pertvarkyta armija — kariai gavo uniformas bei modernius ginklus, buvo įvestas vakarietiškas karinis muštras. Be to, Petras I reformavo Rusijos pilietinę administraciją.

Petras I diegė naujoves socialinėje srityje. Jis išleido įsakymą nusikirpti barzdas (nors vėliau jį modifikavo), savo dvariškiams liepė rengtis vakarietiškai, skatino rūkyti ir gerti kavą. Nors tuo metu daugelis jo įsakymų susilaukdavo stipraus pasipriešinimo, ilgainiui ši politika lėmė Rusijos aristokratijos vakarietiškų manierų bei kultūros atsiradimą.

Nenuostabu, kad Rusijos ortodoksų bažnyčią Petras I laikė atsilikusia ir reakcinga jėga. Petrui I pavyko iš dalies pertvarkyti ortodoksų bažnyčią ir ją kontroliuoti. Petras I steigė Rusijoje pasaulietines mokyklas ir skatino mokslo raidą. Jis įvedė Julijaus kalendorių ir modernizavo rusų abėcėlę. Jam valdant, Rusijoje buvo įkurtas pirmasis laikraštis.

Be visų šių reformų savo šalyje, Petras I vykdė užsienio politiką, turėjusią svarbių pasekmių ateityje. Jo vadovaujama Rusija dalyvavo karuose su Turkija pietuose bei Švedija šiaurėje. Kare su Turkija jam iš pradžių sekėsi — 1696 m. buvo užkariautas Azovo uostas, ir Rusija gavo priėjimą prie Juodosios jūros. Tačiau vėliau turkai pradėjo imti viršų, ir 1711 m. jis turėjo grąžinti Azovą turkams. Kare su švedais įvykių seka buvo beveik visiškai priešinga — iš pradžių rusams nesisekė, bet galiausiai jie laimėjo. 1700 m. kare su švedais Rusija susijungė su Danija bei Saksonija, stipriomis to meto karinėmis pajėgomis. (Lenkija vėliau taip pat paskelbė karą Švedijai.) Narvos mūšyje 1700 m. rusų pajėgos buvo sutriuškintos. Po šio mūšio Švedijos karalius nukreipė dėmesį į kitus priešus. Tuo metu Petras I atstatė Rusijos armiją. Galiausiai karas tarp Rusijos ir Švedijos įvyko Poltavoje, kur 1709 m. švedų armija buvo visiškai sumušta.

Šis karas Rusijai leido prisijungti naujų teritorijų, kurios apytikriai sutapo su šiandienine Estija, Latvija ir nemaža Suomijos sritimi. Nors užkariauta teritorija buvo nedidelė, ji tapo svarbi, nes atvėrė Rusijai priėjimą prie Baltijos jūros, taigi tapo “langu į Europą”. Ant Nevos upės kranto, iš švedų atimtoje žemėje, Petras I pastatė naują miestą, Sankt Peterburgą. 1712 m. jis perkėlė į jį iš Maskvos sostinę. Taip Sankt Peterburgas tapo svarbiu Rusijos ir Vakarų Europos kontaktų tašku.

Įvairios Petro I reformos bei užsienio karai, žinoma, buvo labai brangūs ir neišvengiamai lėmė mokesčių augimą. Dideli mokesčiai ir reformos pykdė daugelį rusų — buvo kilę keli maištai, kuriuos Petras I žiauriai numalšino. Nors savo laikais jis turėjo daug oponentų, šiandien ir Rusijos, ir Vakarų istorikai sutinka, kad Petras I buvo žymiausias Rusijos caras. Net savo išvaizda Petras I atrodė įspūdingai. Jis buvo aukštas (mažiausiai 2,10 cm ūgio), stiprus, gražus ir energingas. Buvo kupinas aukštų polėkių ir taikus, nors jo humoras dažnai būdavo gana žiaurus. Kartais daug gerdavo. Be savo politinių ir karinių sugebėjimų, Petras I studijavo dailidės amatą, spausdinimo meną, navigaciją bei laivų statybą. Iš tiesų neįprastas monarchas!

Petras I buvo du kartus vedęs. Savo pirmąją žmoną Eudoksiją jis vedė septyniolikos metų. Kartu jie išgyveno vos savaitę. Būdamas dvidešimt šešerių metų jis išsiuntė ją į vienuolyną. 1712 m. jis su ja išsiskyrė ir vedė kitą moterį. Jo antroji žmona, Katerina, buvo nekilminga lietuvaitė. Su savo pirmąja žmona Petras I turėjo sūnų Aleksą; tačiau jo santykiai su sūnumi buvo blogi. 1718 m. Aleksas buvo apkaltintas sąmokslu prieš Petrą I, suimtas ir kankintas. Jis mirė kalėjime.

Pats Petras I mirė Sankt Peterburge 1725 m. pradžioje, sulaukęs penkiasdešimt trejų metų. Jį pakeitė našlė Katerina (nereikia painioti su Katerina Didžiąja). Petras I į šį sąrašą pateko dėl nuopelnų Rusijos valstybei. Tačiau kadangi panašią politiką vykdė ir daugelis kitų valstybių valdovų, gali kilti klausimas, kodėl Petras I įtrauktas, o kiti — ne.

88 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Šiandien, dvidešimtame amžiuje, daugelis valstybės galvų supranta, kaip jų tautoms svarbu perimti vakarietiškus metodus, ypač mokslo ir technologijos. Tačiau XVII a. vakarietizavimo nauda daugeliui žmonių už Europos ribų nebuvo tokia akivaizdi. Petras I reikšmingas dėl to, kad dviem šimtmečiais anksčiau suprato šalies modernizavimo svarbą. Petro I įžvalgumo dėka, Rusija, kuri tuo metu buvo labai atsilikusi šalis, sugebėjo išsiveržti į priekį ir pralenkti daugelį pasaulio šalių. (Tačiau dėl itin greito Vakarų Europos progreso aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuje Rusija jos pralenkti neįstengė.)

Ypač ryškus kontrastas su Turkija, kita svarbia rytinio Europos pasienio valstybe. Ir Turkija, ir Rusija buvo pusiau europietiškos šalys. Du šimtmečius iki Petro I valdymo Turkija kariniu, ekonominiu ir kultūriniu požiūriu buvo daugiau pasiekusi nei Rusija. (Apskritai Turkija visuomet pirmavo.) Tačiau apie 1700 metus neatsirado turkų sultono, kuris būtų supratęs greito vakarietizavimo svarbą ir pakreipęs šalį ta linkme. Todėl Rusija nuo Petro I laikų pažangą darė šuoliais, Turkija tobulėjo po truputį. Tik dvidešimtame amžiuje Kemalis Ataturkas sudarė Turkijai greito modernizavimo programą. Iki to laiko Rusija industriškai ir kultūriškai buvo pranašesnė už Turkiją.

Šiandien rusų pranašumas prieš turkus mums, žinoma, atrodo savaime suprantamas. Tačiau įsivaizduokite, kad tuo metu Rusijoje Petras I nebūtų gyvenęs, o Turkiją valdytų didelis reformatorius. Tokiu atveju, šiandien svarbi jėga tikriausiai būtų buvusi Turkija, kuri tikriausiai būtų valdžiusi regioną, kuris tapo tarybine Centrine Azija. (To regiono vietiniai gyventojai yra musulmonai — daug artimiau susiję su turkais nei su rusais.) Petras I buvo prieš srovę plaukęs valdovas, kuris gerokai pralenkė savo laiką. Jo įžvalgumas pakeitė istoriją ir pasuko ją tokiu keliu, kuriuo ji, kitu atveju, tikriausiai nebūtų ėjusi. Dėl šių priežasčių atrodo aišku, jog Petras I vertas būti šiame sąraše.

Petrui I galima palyginti su Anglijos karaliene Elžbieta I. Elžbieta daug garsesnė, ypač Vakaruose. Tačiau, būtų sunku įtikinti net teisingiausiai mąstantį rusą, kad Elžbieta buvo įtakingesnė už Petrą I. Petras I buvo daug didesnis inovatorius ir originalas. Elžbieta iš esmės tenkino žmonių norus, o Petras I stūmė rusus ta kryptimi, kuria jie anksčiau nė nemanė eiti. Jei ne tas faktas, kad per paskutinius šimtmečius Anglija vaidino pasaulyje daug svarbesnį vaidmenį nei Rusija, šių dviejų valdovų vietos šiame sąraše būtų dar toliau viena nuo kitos.