Broliai Raitai – JAV išradėjai, aviacijos pradininkai, lakūnai. Orvilis Raitas (angl. Orville Wright; 1871–1948) ir Vilberis Raitas (angl. Wilbur Wright; 1867–1912) Naudodamiesi mokslininkų darbais, konstravo sklandytuvus.
Kadangi šių dviejų brolių pasiekimai labai susiję, jie įtraukti kartu. Vilberis Raitas gimė 1867 metais Milvilyje, Indianoje. Jo brolis Orvilis Raitas gimė 1871 metais Deitone, Ohajuje. Abu berniukai lankė vidurinę mokyklą, tačiau
nė vienas negavo diplomo. Broliai turėjo talentą mechanikai, ir abu domėjosi pilotuojamu skraidymu.
1892 metais jie atidarė krautuvę, kur pardavinėjo, taisė ir gamino dviračius. Tokia veikla finansavo jų pagrindinę domėjimosi sritį — aeronautinius tyrimus. Jie godžiai skaitė aviacijos specialistų raštus — O. Lylientalio, S. P. Lenglio ir kt. 1899 metais jie patys pradėjo spręsti pakilimo į orą klausimą. Iki 1903 metų gruodžio, mažiau, negu po ketverių metų darbo, jų pastangas apvainikavo sėkmė.
Gali kilti klausimas, kodėl broliams Raitams pasisekė ten, kur daugelis patyrė pralaimėjimus. Yra keletas priežasčių. Pirma, dvi galvos visada geriau negu viena. Broliai Raitai dirbo kartu ir puikiai vienas kitą papildė. Antra, jie protingai nutarė pirma išmokti skraidyti, o paskui konstruoti galingą lėktuvą. Tai atrodo truputį paradoksalu: kaip galima išmokti skraidyti, neturint lėktuvo? Broliai Su sklandytuvais įgyta patirtis yra trečioji jų sėkmės priežastis. Daugelis anksčiau lėktuvus bandžiusių sukonstruoti žmonių pirmiausia rūpinosi, kaip pakilti nuo žemės.
Broliai Raitai suprato, jog svarbiau suvaldyti lėktuvą ore. Todėl jie daugiausiai laiko ir pastangų skyrė skrendančio lėktuvo stabilumo palaikymo ir valdymo būdų kūrimui. Jiems pavyko išrasti triašį savo prietaiso valdymo būdą, įgalinusį maksimaliai ištobulinti manevravimą. Broliai Raitai įnešė svarbų indėlį į sparnų kūrimą. Jie greitai suprato, jog anksčiau šiuo klausimu išspausdinta informacija nepatikima. Todėl jie sukonstravo savo vėjų tunelį, kuris patikrino daugiau kaip du šimtus įvairios formos sparnų paviršius. Remdamiesi šiais eksperimentais jie sudarė lenteles, parodančias, kaip oro spaudimas į sparną priklauso nuo sparno formos. Šia informacija jie naudojosi, kurdami sparnus savo lėktuvui.
Nepaisant visų šių nuopelnų, broliams Raitams nebūtų pasisekę, jeigu jie nebūtų pasirodę tinkamu momentu istorijoje. Pastangos pakilti į orą devynioliktojo amžiaus pradžioje buvo neišvengiamai pasmerktos nesėkmei. Garo varikliai paprasčiausiai buvo pernelyg sunkūs lyginant juos su jų gaminama jėga. Brolių Raitų laikais jau buvo išrastas efektyvus vidinio degimo variklis. Tačiau jis taip pat buvo pernelyg sunkus, kad galėtų būti panaudotas skraidymo mašinoje. Broliai Raitai (padedami mechaniko) sukūrė savą palyginti lengvą ir pajėgų variklį. Jų genialumą rodo tai, kad per trumpą laiką jie sugebėjo sukonstruoti geresnį variklį, negu daugelio kitų gamintojų. Be to, broliai Raitai turėjo sukurti savo propelerius. Panaudotųjų 1903 metais veiksmingumas buvo 66%.
Pirmasis skrydis įvyko 1903 metų gruodžio 17 d. ant Kil Devil kalvos, prie Kičio Havko, Šiaurės Karolinoje. Kiekvienas iš brolių tą dieną skrido du kartus. Pirmasis Orvilio Raito skrydis truko 12 sekundžių ir sudarė 36 m 57 cm. Paskutinysis skrydis, atliktas Vilberio Raito, truko 59 sekundes ir sudarė 259 m 69 cm. Jų lėktuvo, kurį jie vadino “Flyer I”, pastatymas kainavo mažiau kaip tūkstantį dolerių. Sparnų ilgis siekė apie 12 m 19 cm, svoris — apie 340 kg. Jis turėjo 12 AG variklį, kuris svėrė tik 77 kg. Originalas dabar saugomas Nacionaliniame oro ir erdvės muziejuje Vašingtone.
Nors šiuos pirmuosius skrydžius stebėjo penki liudininkai, kitą dieną apie tai rašė palyginti mažai laikraščių (ir nepakankamai tiksliai). Raitų gimtojo miesto Deitono laikraštis šį įvykį visiškai ignoravo. Praėjo beveik penkeri metai, kol pasaulis suprato, jog iš tiesų įvyko pirmasis žmonijos istorijoje skrydis. Po skraidymų Kiti Havke broliai Raitai grįžo į Deitoną, kur sukonstravo antrąjį lėktuvą, “Flyer 2″. 1904 metais su tuo lėktuvu jie skrido 105 kartus,
tačiau daug dėmesio nesusilaukė. “Flyer 3″, patobulintas ir labai praktiškas modelis, buvo sukurtas 1905 metais. Nors broliai daug skraidė prie Deitono, daugelis žmonių vis dar netikėjo, jog išrastas lėktuvas. Pavyzdžiui, 1906 metais Paryžiuje leidžiamame “Herald Tribune” apie brolius Raitus pasirodė straipsnis su antrašte “Skrajūnai ar apgavikai?” (“Flyers or Liars?”) Tačiau 1908 metais broliai Raitai galutinai išsklaidė visuomenės abejones. Vilberis Raitas vieną iš lėktuvų nusigabeno į Prancūziją, surengė daug viešų veikiančio lėktuvo demonstravimų bei suorganizavo išradimo realizavimo kampaniją. Tuo metu panašių viešų demonstravimų Jungtinėse Valstijose organizavo Orvilis Raitas. Deja, 1908 metų rugsėjo 17 d. jo lėktuvas sudužo. Tai buvo vienintelis nelaimingas atsitikimas jų praktikoje. Keleivis žuvo, o Orvilis susilaužė koją, du šonkaulius, bet pasveiko. Tačiau jo sėkmingi skrydžiai jau buvo įtikinę Jungtinių Valstijų vyriausybę pasirašyti kontraktą dėl lėktuvų tiekimo JAV kariniam departamentui, ir 1909 metais federalinis biudžetas armijos aviacijai rezervavo 30 000 dolerių.
Kurį laiką vyko įnirtingas bylinėjimasis dėl patentų tarp brolių Raitų bei pagrindinių pretendentų, bet 1914 metais teismas išsprendė bylą brolių naudai. Tuo metu Vilberis Raitas užsikrėtė vidurių šiltine ir 1912 metais, būdamas keturiasdešimt penkerių, mirė. Orvilis Raitas, kuris 1915 metais savo finansinius interesus pardavė lėktuvų kompanijai, gyveno iki 1948 metų. Nė vienas iš brolių nebuvo sukūręs šeimos.
28 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Nors būta daugelio ankstesnių tyrinėjimų ir bandymų, brolių Raitų nuopelnas, išrandant lėktuvą, yra neabejotinai svarbiausias. Sprendžiant, kokią jie turėtų užimti padėtį šiame sąraše, pagrindinis veiksnys buvo paties lėktuvo svarba. Lėktuvas yra daug mažiau svarbus išradimas, negu spausdinimo mašina ar garo variklis, kurie padarė tikrą perversmą žmonių gyvenimo būde. Antra vertus, tai labai svarbus išradimas, taikomas ir karo, ir taikos metu. Per kelis dešimtmečius lėktuvas mūsų kitados didžiulę planetą pavertė nedideliu pasauliu. Be to, šis išradimas buvo pagrindinis kosminių skrydžių pirmtakas. Daugybę amžių žmogus svajojo skraidyti. Tačiau praktiški žmonės visuomet buvo įsitikinę, kad atėję iš pasakų “skraidantys kilimai” — tai tik stebuklas, negalintis egzistuoti realiame pasaulyje. Brolių Raitų genijus išpildė seną žmonijos svajonę ir pasaką pavertė realybe.
Raitai to išmoko, naudodamiesi sklandytuvais. Su aitvarais ir sklandytuvais jie pradėjo dirbti 1899 m. Kitais metais jie nusigabeno į Kitį Havką, Siaurės Karolinoje, didelį sklandytuvą (galintį pakelti žmogų), kad jį išbandytų. Jis ne itin patenkino. 1901 m. jie sukonstravo ir išbandė antrą didelį sklandytuvą, o 1902 m. — trečią. Trečiajame buvo kai kurios svarbiausios jų inovacijos. (Kai kurie jų pagrindiniai patentai, įsigyti 1903 metais, daugiau susiję su tuo sklandytuvu, negu su jų pirmuoju sustiprintu lėktuvu.) Su trečiuoju sklandytuvu jie atliko daugiau kaip tūkstantį sėkmingų skrydžių. Broliai Raitai, dar prieš pradėdami konstruoti lėktuvą, jau buvo geriausi ir labiausiai patyrę pilotai pasaulyje.
Leave a Reply