Mykolas Romeris

Mykolas Romeris

Mykolas Romeris (1880 m. gegužės 7 d. Bagdoniškyje, Rokiškio raj. – 1945 m. vasario 22 d. Vilniuje) – teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų.

Iš bajorų šeimos kilęs Mykolas Romeris aukštąjį išsilavinimą įgijo privilegijuotoje Peterburgo imperatoriškoje teisės mokykloje, specialiai skirtoje bajorų vaikams rengti darbui carinės Rusijos valstybės aparate. Baigęs ją, M. Romeris išvyko į užsienį. Studijavo Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto istorijos skyriuje, vėliau – Paryžiaus laisvojoje politinių mokslų mokykloje, kurią 1901 m. baigė.

Baigęs studijas ir apsigyvenęs Vilniuje, M. Romeris įsijungė į aktyvią visuomeninę ir publicistinę veiklą, tapo aktyviu lietuvybės puoselėtoju.

Tarpukario metais M. Romeris dirbo apygardos teismo, Vyriausiojo Tribunolo teisėju, vėliau paskirtas valstybės tarybos nariu, kurioje dirbo iki 1933 m. Atostovavo Lietuvai Hagos Tarptautiniame Teisingumo Tribunole kaip nacionalinis teisėjas nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo (byla išnagrinėta Lietuvos naudai).

Lygiagrečiai su įvairiapuse valstybine ir visuomenine veikla dirbo mokslinį pedagoginį darbą Lietuvos universiteto Teisių fakultete, išleido daugybę monografijų ir veikalų.

M. Romeris domėjosi ir tyrė įvairias administracinės, baudžiamosios, tarptautinės ir kitų teisės šakų, taip pat istorijos mokslų problemas. Pagrindinė mokslinių interesų sritis – konstitucinė teisė. Tarp Lietuvos teisininkų Romeris yra iki šiol laikomas autoritetu. Jis pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinę teisę. Romerio darbais rėmėsi Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos kūrėjai. Dabar jo darbais remiamasi iki šiol įvairių teisės šakų mokslo darbuose.