Muhamadas Guri

Muhamadas Guri

Muhamadas Guri, pilnas vardas Šahabas ud Dinas Muhamadas Guri (pers. سلطان شہاب الدین محمد غوری = Shahāb-ud-Din Muhammad Ghori; g. 1150 m. – m. 1206 m. kovo 15 d.) – Guridų dinastijos sultonas, išplėtęs savo valstybės valdas į šiaurės Indiją ir padėjęs pagrindus Indijos islamizacijai.

Gimė kaip Muizas ud Dinas Muhamadas Bin Samas. Jo tėvas buvo vietinis Goro krašto valdytojas. Tuo metu Afganistane vyko nuožmios kovos tarp Guridų, Gaznevidų ir iš šiaurės besiveržusių seldžiukų. 1173 m. Muhamado brolis Gijasas ad Dinas Guri tapo Guridų sultonu. Jam pavyko įtvirtinti Guridų valdžią Afganistane, o Muhamadas Guri tuomet pradėjo savo žygius į Indiją. Susivienijęs su Gaznevidų priešais hindais, jis užkariavo daugelį Gaznevidų valdytų kraštų. 1175 m. jis užėmė Multaną, 1178 m. nesėkmingai bandė užimti Gudžaratą, 1186 m. užėmė Lahorą, įkūrė tvirtovę Sialkote.

1191 m. Muhamadas Guri per Chaibero perėją įsiveržė į Pandžabą, kur Taraino mūšiuose nugalėjo Čauhanų valdovą Prithviradžą. 1193 m. Kutbas ud Dinas Aibekas užkariavo Adžmerą. Muhamadas Guri palaužė radžputų pasipriešinimą ir užėmė Radžasthaną. Muhamadas paskyrė Aibaką savo pavaldiniu Indijoje, o pats grįžo į Gaznį, kur bandė atremti antpuolius iš Irano pusės. Jo armijos tuo tarpu siaubė visą šiaurės Indiją iki pat Bengalijos.

1202 m. mirus broliui, Muhamadas Guri tapo Guridų sultonu. 1204 m. nugalėjo Chorezmšachus, o generolas Iktijaras Udinas Muhamadas bin Bachtijaras Childžis užkariavo Senų valstybę Bengalijoje.

1206 m. sultonas buvo nužudytas Damiako karavansarajuje prie Sahavos. Teigiama, kad jį nužudė hindai khokharai. Muhamadas Guri sūnų neturėjo, tačiau už juos laikė savo tiurkų vergus, kuriuos skirdavo į svarbius postus. Vienas jų, Kutbas ud Dinas Aibekas, tapo sosto paveldėtoju, tačiau kiti tiurkų generolai taip pat pasidalino Guridų valstybę.