Meryl Streep

Meryl Streep

Meryl Streep (angl. Mary Louise Streep; g. 1949 m. birželio 22 d., Niudžersis, JAV) – garsi amerikiečių aktorė. Daugelio kino kritikų laikoma geriausia šių laikų aktore.

Meryl atliko daugybę puikių vaidmenų tokiuose filmuose kaip Kramer prieš Kramerį, Ir velnias dėvi Prada, Mamma Mia!, Sofijos pasirinkimas, Adaptacija, Medisono grafystės tiltai. Yra laimėjusi 3 Oskarus. Vieną kaip geriausia antro plano aktorė filme Kramer prieš Kramerį ir kitus du kaip geriausia aktorė už filmus Sofijos pasirinkimas ir Geležinė ledi. Taip pat, yra nominuota 17 Oskaro nominacijų, 26 Auksiniams Gaubliams, iš kurių laimėjo 8.

Meryl Streep gimė 1949 m. birželio 22 d. Naujajame Džersyje, JAV. Aktorės tėvas Harry William Streep buvo farmacininkas, mama Mary V. Streep buvo aktorė. Streep mama buvo šveicarų, airių ir anglų kilmės, o tėvas – danų kilmės. Streep buvo auklėjama presbiterioniškai. Ji turi du jaunesnius brolius Dana ir Harry. Streep užaugo Bernardsville miestelyje, Niudžersyje, kur mokėsi „Bernards High School“. Ji gavo dramos bakalaurą Vassar koledže 1971 m. Vėliau ji gavo magistro laipsnį Yale dramos mokykloje.

Meryl Streep buvo susižadėjusi su aktoriumi John Cazale, tačiau jis mirė 1978 m. nuo kaulų vėžio. Taip pačiais metais Meryl Streep ištekėjo už skulptoriaus Don Gummer. Jie kartu turi keturis vaikus: Henry Gummer (g. 1979), Mary Willa Gummer (Mamie Gummer) (g. 1983), Grace Jane Gummer (g. 1986), Louisa Jacobson Gummer (g. 1991). Henry yra muzikantas, o Mamie ir Grace – aktorės. Mamie kartu su Meryl suvaidino filme Evening.

Streep pasirodė keliuose teatro pastatymuose Niujorke, kuomet pabaigė Yale dramos mokyklą, įskaitant New York Shakespeare Festivalio pastatymus Henry V, The Taming of the Shrew, Measure for Measure, kuriame vaidino su John Cazale, kuris vėliau tapo jos sužadėtiniu. Ji vaidino Brodvėjuje Brecht/Weill miuzikle Happy End, ir laimėjo Obie apdovanojimą už pasirodymą Alice at the Palace.

Streep pradėjo bandyti vaidinti filmuose ir vėliau prisiminė nesėkmingą bandymą vaidinti Dino De Laurentiis filme King Kong. De Laurentiis pakomentavo savo sūnui italų kalba “Ji bjauri. Kam tu man ją atvedei? (“She’s ugly. Why did you bring me this thing? “) ir buvo šokiruotas, kuomet Streep atsakė jam sklandžia italų kalba. Meryl pirmasis pilnametražis filmas buvo Julia (1976), kuriame ji suvaidino mažą, bet lemiamą rolę. Tuo metu Streep gyveno Niujorke su savo sužadėtiniu, aktoriumi John Cazale, kuriam buvo diagnozuotas kaulų vėžys. Jis vaidino filme Elnių medžiotojas (1978) ir Streep buvo patenkinta, kad gavo mažą rolę, nes tai leido jai būti su Cazale filmavimo metu. Ji nebuvo ypatingai susidomėjusi vaidmeniu, komentuodama: “Jiems reikėjo merginos, įsiterpusios tarp dviejų vyrų ir aš tokia buvau.” (“They needed a girl between the two guys and I was it. “)

Ji suvaidino pagrindinį vaidmenį televizijos seriale Holocaust (1978), arijų moterį, ištekėjusią už žydų menininko nacių valdomoje Vokietijoje. Vėliau ji paaiškino, kad ėmėsi vaidmens, nes jai reikėjo pinigų. Streep filmuotis keliavo į Vokietiją ir Austriją, tuo tarpu Cazale pasiliko Niujorke. Grįžusi Streep pamatė, jog Cazale liga progresavo ir slaugė jį iki jo mirties 1978 m. kovo 12 d. Ji pasakojo apie savo sielvartą ir ir viltį, jog darbas padės jai užsimiršti; ji priėmė vaidmenį filme The Seduction of Joe Tynan (1979) su Alan Alda, apie kurį vėliau pasakojo, jog dirbo „autopilotu“. Vaidino Katę Šekspyro pjesėje The Taming of the Shrew . Holocaust sulaukė 109 milijonų žiūrovų ir atnešė Meryl viešą pripažinimą. Ji laimėjo Primetime Emmy apdovanojimą už šį savo pasirodymą.

Elnių medžiotojas (1978) buvo išleistas mėnesiu vėliau, kuomet Streep buvo nominuota Oskarui kaip Geriausia antro plano aktorė už šį pasirodymą. 1978 m. rugsėjo mėn. Meryl ištekėjo už skulptoriaus Don Gummer.

1979 m. Streep suvaidino antro plano vaidmenį Woody Allen filme Manhattan. Kalbėdama apie šį filmą ji prisipažino, jog iki šiol dar nebuvo mačiusi visiškai užbaigto scenarijaus, nors jos scenos užėmė tik šešis puslapius. Paprašyta pakomentuoti filmo Kramer prieš Kramerį (1979) scenarijų susitikime su prodiuseriu Stan Jaffee, režisieriumi Robert Benton ir aktoriumi Dustin Hoffman, Streep tvirtino, jog moters vaidmuo neatstovavo daugeliui moterų, kurios patyrė santuokos žlugimą ir kovą dėl vaiko globos ir parašytas „per daug piktai“. Jaffee, Benton ir Hoffman sutiko su Streep ir scenarijus buvo peržiūrėtas. Benton leido Meryl parašyti dialogus dviem savo scenoms, nepaisant kelių Hoffman’o prieštaravimų. Jaffee ir Hoffman pasakojo apie Streep nenuilstamumą: “Ji nepaprastai daug dirba, tokiu mastu, jog ji tiesiog apsėsta. Manau, jog ji mąsto vien apie tai, ką daro.”

Streep sulaukė kritikų pripažinimo už visus 1979 m. pasirodymus, romantinę komediją Manhattan, politinę dramą The Seduction of Joe Tynan ir teisminę dramą Kramer prieš Kramerį. Kaip Geriausia antro plano aktorė ji buvo apdovanota Los Angeles Film Critics Association apdovanojimu, National Board of Review apdovanojimu, ir National Society of Film Critics apdovanojimu už visus tris tų metų filmus. Taip pat už Kramer prieš Kramerį ji laimėjo Oskarą ir Auksinį Gaublį.

Po dviejų sėkmingų antro plano vaidmenų sėkmingiausiuose 8-ojo dešimtmečio filmuose, Elnių medžiotojas ir Kramer prieš Kramerį, ir liaupsinama už įvairiapusiškus antro plano vaidmenis, Streep perėjo prie pagrindinių vaidmenų. Pirmasis buvo Prancūzų leitenanto moteris (1981), drama, kurioje Meryl vaidino su Jeremy Irons. Jie atliko dvigubus vaidmenis šiuolaikinėje ir Viktorijos laikų istorijoje. New York Magazine viename straipsnyje rašė, jog nors daugelis praeities aktorių turėdavo savotišką identiškumą, Meryl tuo tarpu buvo „chameleonė“, pasiruošusi suvaidinti bet kokią rolę. Už šį savo darbą Streep buvo apdovanota pirmuoju BAFTA apdovanojimu.

Kitame filme, psichologiniame trileryje Still of the Night (1982), Meryl bendradarbiauja su Robert Benton, Kramer prieš Kramerį režisieriumi, ir vienais iš pagrindinių aktorių Roy Scheider ir Jessica Tandy. Filme Sofijos pasirinkimas (1982), ji vaidina lenkę, išgyvenusią holokaustą. Streep pasirodymas ir aiškus meistriškumas, pamėgdžiojant lenkišką akcentą, iki šiol liaupsinamas. William Styron, kuris parašė romaną, norėjo, kad Sophie vaidintų Ursula Andress, tačiau Streep buvo pasiryžusi gauti šį vaidmenį. Ji įsigijo piratinę scenarijaus kopiją, nuėjo pas Alan J. Pakula ir atsiklaupusi prašė duoti jai vaidmenį. Streep filmavosi „pasirinkimo“ scenoje tik kartą ir atsisakė ją kartoti, nes scena jai buvo nepaprastai skausminga ir emociškai sekinanti. Tarp kelių įžymių apdovanojimų, Streep laimėjo Oskarą kaip Geriausia aktorė. Savo sėkmę ji toliau tęsė biografiniame filme Silkwood (1983), kuriame ji pirmą kartą vaidino realią asmenybę, Karen Silkwood. Interviu su Roger Ebert, Meryl pasakojo apie ruošimąsi šiam vaidmeniui ir sakė, jog ji susitiko su žmonėmis, kurie pažinojo Silkwood, kad galėtų daugiau apie ją sužinoti, ir pastebėjo, kad kiekvienas žmogus matė skirtingą Karen pusę. Dėl to, Streep koncentravosi į Silkwood gyvenimo įvykius ir galiausiai padarė išvadą: “Aš nesistengiau įsikūnyti į Karen. Aš tiesiog stengiausi žiūrėti į tai, ką ji padarė. Aš surinkau visą informaciją, kurią tik galėjau rasti… Ir galiausiai aš peržiūrėjau jos gyvenimo įvykius ir pasistengiau suprasti ją”.

Kiti jos filmai buvo romantinė komedija Falling in Love (1984), kurioje ji vaidino su Robert De Niro, ir britų drama, Plenty (1985). Roger Ebert apibūdino Streep pasirodymą filme Plenty, teigdamas, kad ji perteikė „didžiulį subtilumą; sunku vaidinti nesubalansuotą, neurotišką, pražūtingą sau moterį, ir suvaidinti ją su tokiu švelnumu ir žavesiu”.

Filme Out of Africa (1985) Meryl suvaidino danų rašytoją Karen Blixen. Filme taip pat vaidino Robert Redford. Filmas sulaukė kritikų pripažinimo. Sekančiuose dviejuose filmuose, Heartburn (1986) ir Ironweed (1987), Streep vaidino su Jack Nicholson. Filme A Cry in the Dark (1988), ji vaidino tikrą asmenybę, Lindy Chamberlain, Australijos moterį, kuri buvo kaltinama savo mažametės dukros nužudymu sensacingoje byloje, kurioje Chamberlain tvirtino, kad jos kūdikį paėmė dingas. Už šį filmą Streep laimėjo Australian Film Institute apdovanojimą, Kanų filmų festivalyje laimėjo Geriausios aktorės apdovanojimą, New York Film Critics Circle apdovanojimą ir buvo nominuota dar keliems apdovanojimams.

Filme She-Devil (1989), Streep suvaidino savo pirmąjį komedijinį vaidmenį kartu su Roseanne Barr.

Nuo 1984 m. iki 1990 m., Streep laimėjo šešis People’s Choice apdovanojimus kaip Mėgstamiausia kino filmo aktorė ir 1990 m., įvardinta kaip Mėgstamiausia pasaulio aktorė (World Favorite).

10-jame dešimtmetyje, Streep suvaidino daug įvairių vaidmenų, įskaitant ir apdujusią aktorę filme Postcards from the Edge, kuris pastatytas pagal Carrie Fisher romaną. Filme taip pat vaidina Dennis Quaid ir Shirley MacLaine. Streep ir Goldie Hawn norėjo kartu suvaidinti filme. Apsvarstę daug įvairių projektų, jos pasirinko filmą Thelma and Louise, tačiau Streep nėštumas sutapo su filmavimu, todėl prodiuseriai nusprendė dirbti su Susan Sarandon ir Geena Davis. Vėliau jos nusifilmavo juodojo humoro komedijoje Death Becomes Her su Bruce Willis.

Streep kartu su Glenn Close pasirodė filme The House of the Spirits, su Clint Eastwood filme The Bridges of Madison County, vėliau sekė filmai The River Wild, Marvin’s Room (su Diane Keaton ir Leonardo DiCaprio), Tai, kas svarbiausia ir Music of the Heart (ruošdamasi šiam vaidmeniui ji išmoko groti smuiku.)

Streep žinoma už savo sugebėjimą pamėgdžioti akcentus. Filme The Bridges of Madison County, ji vaidino moterį, kilusią iš Bario Italijoje. Filme Sophie’s Choice ji vaidino moterį iš Lenkijos. Ji įgarsino personažus filmuose The Simpsons, King of the Hill, A. I. Artificial Intelligence.

2002 m. Meryl kartu su Nicolas Cage vaidino Spike’o Jonze filme Adaptation.. Ji vaidino rašytoją Susan Orlean. Kartu su Nicole Kidman ir Julianne Moore pasirodė filme The Hours. Su Al Pacino ir Emma Thompson pasirodė miniseriale Angels in America, kuriame suvaidino keturis vaidmenis. Už šį filmą ji gavo savo antrąjį Emmy apdovanojimą. Ji suvaidino tetą Josephine filme Lemony Snicket’s A Series of Unfortunate Events kartu su Jim Carrey.

Be to, ji pasirodė Jonathan’o Demme perdirbtame filme The Manchurian Candidate, kuriame vaidino su Denzel Washington. Nuo 2002 m., Streep šeimininkauja kasmetiniame renginyje Poetry & the Creative Mind, taip pat paramos koncerte, norint paremti „National Poetry Month“ ir Academy of American Poets programoje. Kartu su Liam Neeson Streep šeimininkavo Nobelio taikos premijos koncerte Osle, Norvegijoje 2001 m.

2004 m., Streep buvo apdovanota AFI Life Achievement apdovanojimu, už gyvenimo indėlį praturtinant Amerikos kiną ir televiziją.

2005 m. Meryl suvaidino filme „Mano geriausias meilužis“. 2006 m. Robert’o Altman filme A Prairie Home Companion, kuriame vaidino su Lindsay Lohan ir Lily Tomlin; taip pat didelio pasisekimo filme The Devil Wears Prada, kartu su Anne Hathaway. Šis filmas pelnė Streep Auksinį Gaublį ir Oskaro nominaciją.

2008 m. Meryl suvaidino Donną filme Mamma Mia!. Už šį vaidmenį ji laimėjo National Movie apdovanojimą, Auksinio Gaublio nominaciją. Streep suvaidino seserį Aloysius 2008 m. filme Doubt. Už šį filmą ji pelnė Oskaro ir Auksinio Gaublio nominaciją. Su Anne Hathaway ji dalijasi Broadcast Film Critics Association apdovanojimu, taip pat laimėjo Screen Actors Guild apdovanojimą.

Filme Julie ir Julia, Meryl vaidina amerikiečių virėją Julia Child. Ji vaidina Nancy Meyers romantinėje komedijoje It’s Complicated, kartu su Alec Baldwin ir Steve Martin.

Po pasirodymo miuzikle Mamma Mia!, Streep atlikta daina „Mamma Mia“ Portugalijos muzikos topuose pakilo iki 8 vietos, susumavus ir didelius Streep pasiekimus pramogų versle.

35th People’s Choice apdovanojimuose jos dainos „Mamma Mia“ versija laimėjo „Mėgstamiausios dainos iš garso takelio“ apdovanojimą. 2008 m., Streep buvo nominuota Grammy apdovanojimui už dainos Mamma Mia! garso takelį.