Maiklas Faradėjus

Maiklas Faradėjus (angl. Michael Faraday; 1791 m. rugsėjo 22 d. – 1867 m. rugpjūčio 25 d.) – anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją.

Tai buvo elektros energijos amžius. Mūsų era, tiesa, kartais vadinama greičio amžiumi, o kartais — atominiu amžiumi. Tačiau kelionės į kosmosą ir atominiai ginklai — kokia bebūtų jų potenciali svarba, tiesą sakant, daro mažai įtakos mūsų kasdienybei. Tačiau elektros prietaisus mes naudojame nuolatos. Galima net teigti, kad jokia technologija taip neprasiskverbė į šiuolaikinį pasaulį, kaip elektra.

Prie šiandieninės elektros naudojimo galimybės prisidėjo daug žmonių; svarbiausi būtų Č. A. de Kulonas, K. A. Voltas, H. Oerstedas ir A. M. Amperas. Tačiau visus kitus pranoksta du garsūs britų mokslininkai — M. Faradėjus ir Dž. K. Maksvelas. Nors šie žmonės iš dalies papildė vienas kitą, jie nebuvo bendradarbiai, ir kiekvieno jų individualūs pasiekimai garantuoja jiems aukštą vietą šiame sąraše.

Maiklas Faradėjus gimė 1791 metais Niuington Batse, Anglijoje. Jis kilo iš neturtingos šeimos ir iš esmės buvo savamokslis. Keturiolikos metų jis dirbo pas knygrišį bei knygų pardavėją ir turėjo galimybę daug skaityti. Dvidešimtmetis jis lankė garsaus britų mokslininko Hamfrio Deivio paskaitas ir buvo sužavėtas. Jis parašė H. Deiviui ir po kurio laiko buvo paskirtas jo asistentu. Per kelerius metus Faradėjus padarė svarbių atradimų. Nors jam trūko gerų matematikos pagrindų, eksperimentinėje fizikoje jis buvo nepralenkiamas.

Pirmąją svarbią inovaciją Faradėjus padarė 1821 m. Prieš dvejus metus Oerstedas buvo atradęs, kad jeigu pro netoliese esantį laidą tekės elektros srovė, magnetinio kompaso rodyklė pasisuks. Tai sukėlė Faradėjui mintį, jog magnetą galima pritvirtinti, ir tada judės laidas. Dirbant šiuo principu, jam pavyko sukonstruoti prietaisą, kuriame laidas tol sukosi magneto aplinkoje, kol juo tekėjo elektros srovė. Tai, ką išrado Faradėjus, buvo pirmasis elektrinis motoras, pirmasis prietaisas, naudojantis elektros srovę materiam daiktui judinti. Kad ir koks primityvus, Faradėjaus išradimas buvo šiandieniniame pasaulyje naudojamų elektrinių motorų protėvis.

Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį. Deja, šio prietaiso praktinis naudojimas buvo ribotas, nes vienintelis elektros srovės generavimo būdas buvo primityvios cheminės to meto baterijos. Faradėjus buvo įsitikinęs, jog yra būdas, kaip panaudoti magnetizmą elektros generavimui, ir vis ieškojo tokio metalo. Stacionarus magnetas neindukuos šalia esančiame laide elektros srovės. Tačiau 1831 m. Faradėjus išsiaiškino, kad, magnetą padėjus uždaroje laido kilpoje, srovė laidu tekėtų tol, kol judėtų magnetas. Šis efektas vadinamas elektromagnetine indukcija, o ją lemiančio dėsnio (“Faradėjaus dėsnio”) atradimas paprastai laikomas didžiausiu Faradėjaus pasiekimu.

23 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Šis atradimas monumentalus dėl dviejų priežasčių. Pirma, Faradėjaus dėsnis yra fundamentalios svarbos mūsų teoriniame elektromagnetizmo suvokime. Antra, elektromagnetinė indukcija gali būti naudojama nuolatiniam elektros srovės generavimui, kaip pademonstravo pats Faradėjus, sukonstruodamas pirmąją dinamo mašiną. Nors šiuolaikiniai elektros generatoriai, tiekiantys energiją mūsų miestams bei fabrikams, yra daug sudėtingesni už Faradėjaus prietaisą, jie visi pagrįsti tuo pačiu elektromagnetinės indukcijos principu.

Faradėjus nusipelnė ir chemijos srityje. Jis išrado dujų pavertimo skysčiu būdą bei atrado įvairių cheminių medžiagų, tarp jų benzolą. Dar svarbesnis jo darbas elektrochemijoje (cheminių poveikių elektros srovei tyrimai). Kruopštūs Faradėjaus tyrimai įtvirtino du elektrolizės dėsnius, kurie pavadinti jo vardu ir sudaro elektrochemijos pagrindą. Be to, jis išpopuliarino daug svarbių tos srities terminų, kaip anodas, katodas, elektrodas, jonas.

Būtent Faradėjus įvedė į fiziką svarbią magnetinių jėgos linijų bei elektrinių jėgos linijų idėją. Akcentuodamas ne pačius magnetus, o lauką tarp jų, jis prisidėjo, paruošiant kelią daugeliui šiuolaikinės fizikos atradimų, tarp jų Maksvelo lygtims. Faradėjus dar išaiškino, kad jeigu pro magnetinį lauką sklinda poliarizuota šviesa, jos poliarizacija pasikeis. Tai svarbus atradimas, nes jis pirmasis įrodė, kad tarp šviesos ir magnetizmo yra ryšys.

Faradėjus buvo ne tik išmintingas, bet ir gražus — todėl labai populiarus lektorius scenoje. Antra vertus, jis buvo kuklus bei abejingas garbei ir pinigams. Jis atsisakė bajoro titulo bei pasiūlymo tapti Britų Karališkosios draugijos prezidentu. Jo santuoka buvo ilga ir laiminga, tačiau jis neturėjo vaikų. Faradėjus mirė 1867 metais Londone.