Pagal abėcėlę

  • A (131)
  • B (39)
  • C (20)
  • Č (10)
  • D (83)
  • E (44)
  • F (35)
  • G (40)
  • H (46)
  • I (18)
  • J (73)
  • K (59)
  • L (44)
  • M (96)
  • N (25)
  • O (21)
  • P (53)
  • R (63)
  • S (49)
  • Š (12)
  • T (35)
  • U (4)
  • V (82)
  • Z (7)
  • Ž (18)

Mahavyra

Mahavyra

Mahavyra

Mahavyra (dar žinomas kaip Vardhamana; apie 599 m. pr. m. e. – m. apie 527 m. pr. m. e.) – indų dvasininkas, džainizmo religijos principų kūrėjas.

Mahavyra (“didysis didvyris”) yra vardas, kuriuo džainistai paprastas vadina Vardhamaną, pagrindinę figūrą jų religijoje.

Vardhamana gimė 599 m. pr. Kr. Šiaurės Rytų Indijoje, toje pačioje srityje, kur gimė Gautama Buda, tik viena karta anksčiau. Pasakojimai apie šių dviejų žmonių gyvenimą stulbinamai panašūs. Vardhamana buvo jaunesnysis genties vado sūnus ir, kaip Gautama, augo prabangoje. Sulaukęs tridešimties metų, jis paliko savo turtus, šeimą (turėjo žmoną ir dukrą) ir nusprendė siekti dvasinės tiesos bei pilnatvės.

Vardhamana tapo mažos ir labai asketiškos Parsvanatos sektos vienuoliu. Dvylika metų jis praleido giliai medituodamas, iškentė visas asketizmo ir skurdo kančias. Jis dažnai pasninkavo ir neturėjo jokios nuosavybės — net puodelio, iš kurio galėtų atsigerti vandens, ar lėkštutės, į kurią galėtų rinkti išmaldą. Nors iš pradžių jis turėjo vieną drabužį, vėliau nusimetė ir jį — vaikščiojo visiškai nuogas. Jis leisdavo vabzdžiams ropoti ant plikos odos ir nevaikydavo jų, kai jie kąsdavo. Net Indijoje, kur klajojantys šventieji įprastesnis reginys negu Vakaruose, Mahavyros išvaizda bei elgesys dažnai sukeldavo patyčias, įžeidinėjimus ir smūgius, kuriuos jis iškęsdavo nesipriešindamas.

Sulaukęs keturiasdešimt dvejų metų, Mahavyra nusprendė, kad pagaliau pasiekė dvasinį nuskaidrėjimą. Likusius trisdešimt savo gyvenimo metų jis praleido pamokslaudamas bei mokydamas savo suprastų dvasinių tiesų. Prieš mirtį jis turėjo daug mokinių.

Kai kuriais atžvilgiais Mahavyros doktrinos labai panašios į budizmo ir induizmo. Džainistai tiki, jog po mirties žmogaus siela įsikūnija į kokią nors kitą būtybę (nebūtinai žmogų). Ši sielų migracijos doktrina yra vienas pagrindinių džainistų postulatų. Be to, jie tiki karma, doktrina, kad etinės poelgio pasekmės veikia tolimesnį žmogaus likimą. Susikaupusių kalčių naštos atsikratymas bei sielos išgryninimas yra svarbiausias džainistų religijos tikslas. Pasak Mahavyros, tai iš dalies galima pasiekti, atsisakius jausminių malonumų. Ypač griežtą asketizmą turi praktikuoti džainistų vienuoliai. Sąmoningas marinimasis badu buvo laikomas vertu pagyrimo!

Labai svarbus džainizmo aspektas yra jo akcentuotas ahimsos principas, reikalaujantis nekenkti gyvoms būtybėms. Dėl šio įsitikinimo džainistai vegetarai. Pasišventę džainistai ahimsos principą vykdo dar uoliau: jie neužmuša nė musės; nevalgo tamsoje, kad netyčia neprarytų kokio vabzdžio; pasiturintys džainistai pasisamdo ką nors, kad, jiems einant, šluotų jiems priešais kelią ir jie neužmintų vabalo ar kirmėlės!

Laikydamiesi tokių įsitikinimų džainistai negali arti lauko. Iš tiesų jie nesiverčia žemdirbyste. Jų religija draudžia ir daug kitų dalykų, tarp jų rankų darbą. Džainizmas yra ryškus pavyzdys, kaip religinės doktrinos gali drastiškai veikti visos bendruomenės gyvenimo būdą. Nors džainistai gyvena šalyje, kurioje stulbinamai klesti žemės ūkis, jie šimtmečiais vertėsi prekyba ar finansais. Jų religinės pažiūros lėmė, kad jie paskatino pramonės augimą. Todėl nenuostabu, jog džainistai turtingi žmonės, ir jų dalyvavimas Indijos intelektualiniame bei kultūriniame gyvenime visišai atitinka jų skaičių.

Iš pradžių džainizme nebuvo kastų. Tačiau dė nuolatinio sąlyčio su induizmu, kastų sistema atsirado ir džainizme, nors ne tokia griežta kaip induistų. Panašiai, nors Mahavyra niekada nekalbėjo apie Dievą ar dievus, bendraujant su induistais, pradėta ir kai kurias dievybes garbinti. Kadangi Mahavyros raštų nėra, tam tikra induizmo doktrinų absorbcija turbūt buvo neišvengiama. Tačiau nemažą įtaką padarė ir patys džainistai. Jų moralinis priešinimasis gyvulių aukojimui bei mėsos valgymui, stipriai paveikė induistus. Ilgą laiką, net iki šių dienų indų mąstymui turėjo įtakos ir džainistų žiaurumo nenaudojimo doktrina. Pavyzdžiui, Gandis buvo stipriai veikiamas džainistų filosofo Šrimado Rajachandros (1867 — 1900), kurį jis laikė savo guru, arba dvasiniu vadovu.

100 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Džainistai niekada nebuvo labai gausi sekta, ir šiandien Indijoje jų yra tik apie 3,500,000. Tai neatrodo labai didelė pasaulio gyventojų dalis, tačiau pridėjus 2500 metų laikotarpį, žmonių skaičius susidaro gana didelis. Sprendžiant apie Mahavyros svarbą, reikia atsižvelgti į tai, kad džainizmas turbūt labiau už bet kurias kitas religijas padarė didelį ir ilgalaikį poveikį savo šalininkų gyvenimams.



Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>