Luji Dageras

Luji Dageras (pranc. Louis Jacques Mandé Daguerre, 1787 m. lapkričio 18 d. Paryžiaus Kormėjus, Il de Fransas, Prancūzija – 1851 m. liepos 10 d. Bri prie Marnos, Il de Fransas, Prancūzija) – Prancūzijos dailininkas, fotografas, išradęs fotografavimo būdą.

Luji Žakas Mandė Dageras buvo žmogus, kuriam 1830 m. pabaigoje pavyko atrasti pirmą praktišką fotografavimo būdą. Dageras gimė 1787 metais, Kormėjuje prie Paryžiaus. Jaunystėje buvo dailininkas. Būdamas per dvidešimties metų, jis sukūrė Dioramą, įspūdingą seriją panoraminių piešinių, demonstruojamų su tam tikrais šviesos efektais. Dirbdamas šį darbą, jis susidomėjo prietaiso gamyba, kuris automatiškai gamintų pasaulio vaizdus be teptuko ir dažų — kitaip tariant, kamera.

Pirmosios jo pastangos sukonstruoti kamerą buvo nesėkmingos. 1827 m. jis susipažino su J. Niepsu, kuris irgi bandė sukonstruoti kamerą (ir lig tol sėkmingiau). Po dvejų metų jie tapo partneriais. 1833 m. Niepsas mirė, bet Dageras tęsė jo darbą. Iki 1837 m. jam pavyko sukurti praktinę fotografijos sistemą, vadinamą dagerotipija.

1839 m. Dageras atidavė savo atradimą visuomenei jo neužpatentuodamas. Už tai Prancūzijos vyriausybė suteikė pensiją iki gyvos galvos ir Dagerui, ir Niepso sūnui. Dagero atradimas virto didžiule visuomenės sensacija. Dageras pelnė garbę ir tapo to meto didvyriu, o dagerotipija greitai buvo pradėta plačiai naudoti. Dageras mirė 1851 metais savo namuose prie Paryžiaus.

Nedaugelis išradimų taip plačiai panaudojami kaip fotografija. Ji reikalinga beveik kiekvienoje mokslinių tyrimų srityje, taikoma pramonėje bei kariniuose reikaluose. Kai kuriems žmonėms ji yra rimta meno šaka, o milijonams — džiaugsmą teikiantis hobis. Fotografijos būtinos švietimui, žurnalistikai, reklamai. Sugebėdamos atgaivinti praeitį, jos tapo dažniausiais atminimo ženklais. Fotografija turėjo didelę įtaką kinematografijai.

Joks išradimas nebūna vieno žmogaus nuopelnas, taigi Dagerui dirvą tam paruošė daugelis anksčiau dirbusių žmonių. Mažiausiai aštuonis šimtmečius iki Dagero buvo išrasta užtemdyta kamera (camera obscura), panaši į kamerą su anga, bet be juostos. Šešioliktame amžiuje G· Kardanas žengė svarbų žingsnį, įstatydamas į neužtemdytos kameros angą lęšius. Tai buvo įdomi šiuolaikinės kameros pradžia; deja, kadangi jos padaromas vaizdas negalėjo išlikti, vargu ar
tai gali būti laikoma fotografijos tipu. Kitą svarbų atradimą 1727 m. padarė Johanas Šulcas, pastebėjęs, kad sidabro druskos jautrios šviesai. Nors Šulcas laikinai naudojosi šiuo atradimu, toliau jo netyrinėjo.

Artimiausias Dagero atradimo pirmtakas buvo Niepsas, vėliau tapęs Dagero partneriu. Maždaug 1820 m. Niepsas atrado, jog Judėjos bitumas (tam tikras asfaltas) jautrus šviesai. Kombinuojant šią šviesai jautrią medžiagą su užtemdyta kamera, Niepsui pavyko padaryti pirmąsias pasaulyje nuotraukas. (Viena iš jų, kurią jis padarė 1828 m. vis dar egzistuoja.) Dėl šios priežasties kai kurie žmonės mano, jog fotografijos išradėju turėjo būti laikomas Niepsas. Deja, Niepso fotografavimo būdas buvo labai nepraktiškas, nes reikalavo aštuonių valandų ekspozicijos, o rezultatas buvo gana miglotas vaizdas.

Naudojantis Dagero metodu, atvaizdas buvo įrašomas į plokštelę, padengtą sidabro jodidu. Užtekdavo 15 — 20 minučių ekspozicijos laiko, ir todėl šis metodas, nors ir nepatogus, tapo naudojamas. Praėjus dvejiems metams po to, kai Dageras paskelbė savo būdą, kiti žmonės pasiūlė nedidelę modifikaciją: įdėti į sidabro jodidą sidabro bromido (šviesai jautrios medžiagos). Šis nedidelis pakeitimas buvo labai svarbus, nes sutrumpino ekspozicijos laiką, ir tapo praktiškesnis.

1839 m., netrukus po Dagero atradimo paskelbimo, anglas mokslininkas Viljamas Henris Talbotas paskelbė, jog atrado kitokį fotografavimo būdą, kur pirmiau pagaminami negatyvai, kaip tai daroma ir šiandien. Įdomu pažymėti, kad Talbotas savo pirmąsias fotografijas padarė 1835 m., dvejais metais anksčiau už dagerotipijos atsiradimą. Talbotas, užsiėmęs keliais kitais projektais, neskubėjo tęsti savo fotografinių eksperimentų. Jeigu būtų tai daręs, turbūt būtų sukūręs patogią fotografijos sistemą anksčiau nei Dageras ir šiandien būtų laikomas fotografijos išradėju.

Po Dagero ir Talboto fotografijoje padaryta daug svarbių patobulinimų: šlapias procesas, sausas procesas, šiuolaikinis juostos ritinys, spalvotos fotografijos, kinas, kserografija.

47 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Nors fotografijos tobulinime dalyvavo daug žmonių, Luji Dagero nuopelnas – svarbiausias. Iki jo tinkamos fotografijos sistemos nebuvo, o jo išrasta technika buvo praktiška ir greitai paplito. Be to, jo gerai išgarsintas išradimas labai palengvino tolimesnius ieškojimus. Šiandieniniai fotografijos metodai, tiesa, labai skiriasi nuo dagerotipijos; tačiau net jeigu nebūtų buvusi atrasta nė viena iš tų vėlesnių technikų, dagerotipijos fotografijoje mums būtų užtekę.