Liudvikas Bethovenas

Liudvikas van Bethovenas (vok. Ludwig van Beethoven arba Betovenas, 1770 m. gruodžio 17 d. Bona, Vokietija – 1827 m. kovo 26 d. Viena, Austrija) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų.

Liudvikas van Bethovenas, garsiausias iš visų kompozitorių, gimė 1770 metais Bonoje, Vokietijoje. Jo talentas atsiskleidė anksti, ir pirmieji jo kūriniai buvo išleisti jau 1783 m. Jaunystėje jis lankėsi Vienoje, kur buvo pristatytas Mocartui. Deja, jų pažintis buvo gana trumpa. 1792 m. Bethovenas grįžo į Vieną ir kurį laiką mokėsi pas Haidną, garsiausią to meto Vienos kompozitorių (Mocartas prieš metus buvo miręs). Vienoje, tuometinėje pasaulinėje muzikos sostinėje, Bethovenas pasiliko visam gyvenimui.

Visus stulbino Bethoveno kaip pianisto talentas. Jis buvo geras atlikėjas ir talentingas mokytojas. Be to, jis kūrė labai daug, jo kūriniai buvo gerai vertinami ir nuo dvidešimties metų kompozitorius nesunkiai juos parduodavo. Bethovenui pradėjo silpnėti klausa, kai jam buvo apie trisdešimt. Nenuostabu, kad jaunajam kompozitoriui tai buvo didelis smūgis. Kurį laiką jis net norėjo nusižudyti.

1802 — 1815 metai kartais laikomi viduriniuoju Bethoveno karjeros periodu. Šiuo laikotarpiu, progresuojant jo kurtumui, jis pradėjo atsiriboti nuo žmonių, kurie susidarė klaidingą įspūdį, kad jis — mizantropas. Bethovenas kelis kartus buvo romantiškai susižavėjęs jaunomis moterimis, bet, atrodo, tai baigdavosi nelaimingai, ir jis liko nevedęs.

Nežiūrint negalios, Bethovenas kūrė taip pat gausiai. Bėgant metams, jis vis mažiau kreipė dėmesį į muzikos madą pasaulyje, tačiau jo kūriniai susilaukdavo visuotinio pripažinimo. Sulaukęs beveik penkiasdešimties, Bethovenas visiškai apkurto. Todėl viešai jis nebekoncertavo ir dar labiau atsiribojo nuo visuomenės. Jo kūrinių sumažėjo, ir jie tapo sunkiau suprantami. Dabar jis kūrė pirmiausia sau ir kažkokiai idealiai ateities auditorijai. Vienam kritikui jis pasakė: “Jie ne jums, o kitam šimtmečiui”.

Tai viena iš žiauriausių likimo ironijų, kad talentingiausias visų laikų kompozitorius turėjo kęsti kurtumo negalią. Neįtikėtinas ir kvapą gniaužiantis faktas būtų buvęs, net jeigu Bethovenas nežmogiškomis valios pastangomis būtų išlaikęs tą pačią kūrinių kokybę, kaip ir iki visiško apkurtimo. Tačiau tiesa keistesnė už fikciją: per tuos visiško kurtumo metus Bethovenas pranoko savo paties ankstesnius kūrinius. Paskutiniųjų jo gyvenimo metų kūriniai laikomi didžiausiais šedevrais. Bethovenas mirė 1827 metais Vienoje, sulaukęs penkiasdešimt septynerių metų.

Bethoveno kūrybinį palikimą sudaro devynios simfonijos, trisdešimt dvi sonatos fortepijonui, penki koncertai fortepijonui, dešimt sonatų fortepijonui ir smuikui, daugybė nuostabių styginių kvartetų, vokalinė muzika, teatro muzika ir t. t. Už jo darbų kiekybę dar svarbesnė kokybė. Jo kūriniuose idealiai suderintas jausmo intensyvumas bei kompozicijos tobulumas. Bethovenas įrodė, jog instrumentinė muzika nebegali būti laikoma antrarūšio meno forma, ir jo kūriniai iškėlė tokią muziką į aukščiausią meno pakopą.

Bethovenas buvo labai originalus kompozitorius, ir daugelis jo pakeitimų tapo ilgalaikiais. Jis išplėtė orkestrą, pailgino simfonijas ir praplėtė jų galimybes. Pademonstravęs didžiules fortepijono galimybes, jis padėjo išpopuliarėti šiam svarbiam muzikos instrumentui. Bethovenas ženklino perėjimą nuo klasikinio prie romantinio muzikos stiliaus, ir jo kūriniai įkvėpė daug ką, kas charakterizuoja romantizmą.

Bethovenas padarė labai didelę įtaką daugeliui vėlesnių kompozitorių, tarp jų turėjusių visiškai skirtingą stilių, tokiems kaip Bramsas, Vagneris, Šubertas ir Čaikovskis. Be to, jis paruošė dirvą Berliozui, Gustavui Maleriui, Ričardui Štrausui ir daugeliui kitų.

45 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Aišku, jog Bethovenas pranoksta bet kokį kitą muziką šiame sąraše. Nors beveik tokį patį autoritetą turi J. S. Bachas, Bethoveno kūriniai buvo plačiau ir dažniau klausomi nei Bacho. Be to, daugelis Bethoveno inovacijų turėjo didesnę įtaką tolimesniems muzikiniams atradimams.

Apskritai, politines bei etines idėjas žodžiais lengviau išreikšti negu muzika, todėl įtakingesnė meno šaka už muziką yra literatūra. Todėl Bethovenas, nors ryški figūra muzikos istorijoje, užima žemesnę padėtį už Šekspyrą. Lyginant Bethoveną su Mikelandželu, sprendimą lėmė tas faktas, kad žmonės paprastai daug daugiau laiko praleidžia klausydamiesi muzikos, negu grožėdamiesi paveikslais ar skulptūromis. Dėl šios priežasties, kompozitoriai yra įtakingesni už lygiavertės svarbos savo srityje dailininkus ar skulptorius. Taigi, atrodo, kad Bethovenas užima maždaug tarpinę padėtį tarp Šekspyro ir Mikelandželo.