Leonardas Oileris (vok. Leonhard Euler 1707 m. balandžio 15 d. Bazelyje – 1783 m. rugsėjo 18 d. Sankt Peterburgas, Rusija) – šveicarų matematikas bei fizikas. Oileris buvo pirmasis, panaudojęs terminą „funkcija“ apibrėžti išraišką su argumentais, y = f(x).
Leonardas Oileris, aštuoniolikto amžiaus šveicarų matematikas bei fizikas, yra vienas puikiausių ir produktyviausių visų laikų mokslininkų. Jo darbai taikomi fizikoje ir daugelyje inžinerijos sričių. Oilerio matematiniai ir techniniai nuopelnai tiesiog neįtikėtini. Jis parašė trisdešimt dvi didelės apimties knygas ir šimtus originalių straipsnių apie matematiką bei kitus mokslus. Visi jo moksliniai raštai sudaro daugiau kaip septyniasdešimt tomų! Oilerio genijus pasireiškė visose teorinės ir taikomosios matematikos srityse, jo įnašas į matematinę fiziką — milžiniškas.
Oileris pademonstravo, kaip šimtmečiu anksčiau Izaoko Niutono suformuoti bendrieji mechanikos dėsniai gali būti pritaikyti tam tikrose dažnose fizikinėse situacijose. Pavyzdžiui, taikydamas Niutono dėsnius skysčių judėjimui, Oileris sugebėjo išvesti hidrodinamikos lygtis. Panašiai, kruopščiai išanalizavęs galimą kieto kūno judėjimą ir pritaikęs Niutono principus, Oileris atliko apskaičiavimus, kurie visiškai apibūdina kieto kūno judėjimą. Praktikoje materialūs daiktai, žinoma, nėra visiškai kieti. Tačiau Oileris įnešė svarbų indėlį į lankstumo teoriją, kuri apibūdina, kaip išorinės jėgos deformuoja kietus daiktus.
Oileris savo talentą atskleidė ir matematinėje astronominių problemų analizėje, ypač gvildendamas klausimą, kaip Saulė, Žemė ir Mėnulis juda, veikiami tarpusavio gravitacijos. Ši problema — dvidešimt pirmojo amžiaus problema — vis dar neišspręsta. Beje, Oileris buvo vienintelis žinomas aštuoniolikto amžiaus mokslininkas, kuris rėmė šviesos teoriją (kaip paaiškėjo, teisingai). Lankstus Oilerio protas dažnai padarydavo matematinius atradimus, kurie
išgarsino kitus žmones. Pavyzdžiui, prancūzas matematikas fizikas Žozefas Lagranžas išvedė seriją lygčių (“Lagranžo lygtys”), kurios labai svarbios teoriškai ir gali būti panaudotos, sprendžiant įvairias mechanikos problemas. Tačiau pagrindinę lygtį, kuri paprastai vadinama Oilerio — Lagranžo lygtimi, pirmas atrado Oileris. Kitam prancūzų matematikui, B. Furje, paprastai priskiriamos svarbios matematinės technikos, vadinamos Furje analize, sukūrimas. Šiuo atveju, pagrindinės lygtys taip pat pirmiau buvo atrastos Leonardo Oilerio ir žinomos, kaip Oilerio — Furje formulės. Jos taikomos daugelyje fizikos sričių, tarp jų akustikoje ir elektromagnetinėje teorijoje.
Savo matematiniame darbe Oileris ypač domėjosi matematiniu skaičiavimu, diferencialiniu skaičiavimu ir begalinėmis eilutėmis. Jo nuopelnai tose srityse, nors labai svarbūs, yra pernelyg techniški, kad būtų čia apibūdinami. Jo įnašas į variacinius skaičiavimus bei kompleksinių skaičių teoriją sudarė pagrindą visiems tolimesniems atradimams tose srityse. Be to, Oileris parašė analizinės geometrijos vadovėlį ir įnešė reikšmingą indėlį į diferencialinę bei
paprastąją geometriją.
Oileriui vienodai gerai sekėsi daryti matematinius atradimus, kurie gali būti taikomi praktiškai ir kurie tik teoriškai. Deja, daugelis jo nuopelnų skaičių teorijai yra pernelyg sudėtingi, kad būtų čia aprašyti. Oileris buvo ir vienas pirmųjų darbininkų topologijos srityje — tai matematikos šaka, kuri tapo labai svarbi dvidešimtame amžiuje.
Galiausiai Oileris įnešė svarbų indėlį į mūsų dabartinę matematinio žymėjimo sistemą. Pavyzdžiui, jis įvedė į matematiką graikišką raidę π, kuri reiškia apskritimo ilgio santykį su jo skersmeniu. Jis įvedė ir daugelį kitų patogių žymėjimų, kurie šiandien įprasti matematiniame darbe.
Oileris gimė 1707 metais Bazelyje, Šveicarijoje. 1720 m., vos trylikos metų jis buvo priimtas į Bazelio universitetą. Iš pradžių studijavo teologiją, bet greitai perėjo prie matematikos. Septyniolikos metų Bazelio universitete gavo magistro laipsnį, o dvidešimties metų Jekaterinos I iš Rusijos buvo pakviestas į Sankt Peterburgo mokslų akademiją. Ten dvidešimt trejų metų jis tapo fizikos profesoriumi, o dvidešimt šešerių metų pakeitė garsųjį matematiką D. Bernulį ir tapo matematikos katedros vedėju. Po dvejų metų jis viena akimi apako; vis dėlto toliau intensyviai dirbo ir padarė daug puikių atradimų.
1741 m. Prūsijos valdovas Frydrichas Didysis išviliojo Oilerj iš Rusijos ir įkalbėjo įstoti į Berlyno mokslų akademiją. Jis išgyveno Berlyne dvidešimt penkerius metus ir į Rusiją grįžo 1766 m. Tuoj po to jis apako antrąja akimi. Tačiau tai nesustabdė jo tyrinėjimų. Oileris turėjo puikią matematinę atmintį ir iki savo mirties (1783 m. Sankt Peterburge, sulaukus septyniasdešimt šešerių metų) rašė neeilinius matematinius veikalus. Oileris buvo du kartus vedęs ir turėjo trylika vaikų, iš kurių aštuoni mirė kūdikystėje.
77 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Visi Oilerio atradimai ilgainiui vis tiek būtų buvę padaryti, jeigu jis niekada ir nebūtų gyvenęs. Tačiau, manau, jog tokiu atveju labiau tiktų paklausti: koks būtų buvęs mokslas šiuolaikiniame pasaulyje, jei šie atradimai nebūtų buvę padaryti. Atsakymas gana aiškus: be Oilerio formulių, lygčių ir metodų, šiuolaikinis mokslas bei technologija būtų labai atsilikę. Žvilgtelėję į matematikos bei fizikos vadovėlių indeksus, rasime nuorodas į Oilerio kampus (kieto kūno judėjimas); Oilerio konstantą (begalinės eilutės); Oilerio lygtis (hidrodinamikos); Oilerio judėjimo lygtis (kietų kūnų dinamika); Oilerio formulę (kompleksiniai kintami dydžiai); Oilerio skaičius (begalinės eilutės); Oilerio laužčių metodą; Oilerio homogeninių funkcijų teoremą (daliniai diferencialiniai skaičiavimai); Oilerio transformaciją (begalinės eilutės); Bernulio — Oilerio dėsnį (tamprumo teorija); Oilerio — Furje formules (trigonometrinės eilutės); Oilerio — Lagranžo lygtį (variacinis skaičiavimas; mechanika) — ir tai tik svarbiausi pavyzdžiai.
Atsižvelgiant į visa tai, galima nusistebėti, kodėl Oileris šiame sąraše neužima aukštesnės vietos. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Oileris sėkmingai pademonstravęs Niutono dėsnių pritaikymą, pats neatrado jokių originalių mokslo principų. Todėl tokios figūros, kaip Harvis, Rentgenas ir G. Mendelis, atradusios iš esmės naujus mokslinius reiškinius ar principus, užima aukštesnę vietą. Vis dėlto Oilerio įnašas į mokslą — inžineriją bei matematiką —
milžiniškas.
Leave a Reply