Lao Dzė

Lao Dzė (kin.: Lǎozǐ; kitomis romanizacijos sistemomis: Lao tzu, Lao Tse, Laotze, Laozi) – senovės Kinijos filosofas, tradiciškai laikomas vienu daoizmo pradininku.

Iš daugybės tūkstančių Kinijoje parašytų knygų turbūt dažniausiai verčiama į įvairias pasaulio kalbas ir skaitoma yra nedidelė knygelė, parašyta daugiau kaip prieš du tūkstančius metų ir žinoma kaip Lao Dzė, arba Dao Te Ching. Dao Te Ching (“Kelio ir jo jėgos klasika” — “Classik of the Way and its Power”) yra pagrindinis daoizmo filosofijos tekstas.

Tai subtili knyga, parašyta keistu, paslaptingu stiliumi, sukeliančiu daug interpretacijų. Pagrindinė idėja susijusi su Dao, kuris paprastai verčiams į “kelią” arba “taką”. Tačiau ši sąvoka nėra labai aiški, nes Dao Te Ching prasideda žodžiais: “Dao, apie kurį galima papasakoti, nėra amžinasis Dao; vardas, kuris gali būti pavadintas, nėra amžinasis vardas”. Vis dėlto galima teigti, kad Dao tikriausiai reiškia “gamta” arba “natūrali tvarka”. Pagal daoizmą, žmogus turi ne kovoti su Dao, bet paklusti ir bendradarbiauti su juo. Aktyvus siekimas įgyti jėgą yra kvailas ir tuščias. Dao įveikti neįmanoma; reikia stengtis taikytis prie jo. (Daoistas galėtų pasakyti, kad vanduo nesipriešindamas teka į žemiausias vietas ir pasiduoda net silpniausiai jėgai, tačiau jis nesunaikinamas, per ilgą laiką gali išplauti net kiečiausias uolas.)

Kiekvienas žmogus turi būti paprastas ir natūralus, vengiąs smurto, nesiekiąs pinigų ar garbės. Reikia stengtis ne pakeisti pasaulį, o gerbti jį. Išmintingiausias vyriausybių valdymas — neaktyvi politika. Pasaulyje egzistuoja per daug įstatymų: naujų įvedimas ar griežta prievarta laikytis senųjų tik pablogina situaciją. Dideli mokesčiai, ambicingos vyriausybės programos bei karai — visa tai prieštarauja daoizmo dvasiai.

Pagal kinų tradiciją, “Dao Te Ching” autorius yra žmogus, vardu Lao Dzė, kuris buvo vyresnis Konfucijaus amžininkas. Tačiau Konfucijus gyveno šeštame amžiuje pr. Kr., ir, atsižvelgdami į “Dao Te Ching” stilių bei turinį, mažai šiuolaikinių mokslininkų mano, kad ši knyga buvo parašyta taip anksti. Tikroji knygos parašymo data nenustatyta. (Pačioje knygoje nepaminėtas joks konkretus žmogus, vieta, data ar istorinis įvykis.) Greičiausiai ji parašyta apie 320 m. pr. Kr. — aštuoniasdešimt metų anksčiau ar vėliau.

Ši problema sukėlė audringus ginčus ne tik dėl datos, bet ir dėl paties Lao Dzė egzistavimo. Kai kurie specialistai mano, jog Lao Dzė gyveno šeštame amžiuje pr. Kr. ir todėl negalėjo parašyti “Dao Te Ching”. Kiti mokslininkai tvirtina, kad jis tik legendinė figūra. Šiai nuomonei pritaria tik nedaugelis mokslininkų: 1) Lao Dzė buvo tikrai gyvenęs žmogus, kuris parašė “Dao Te Ching”; 2) jis gyveno ketvirtame amžiuje pr. Kr.; 3) istorija, kad Lao Dzė buvo vyresnysis Konfucijaus amžininkas, yra prasimanymas, sukurtas vėlesnių daoizmo filosofų, norint pakelti šio žmogaus ir jo knygos prestižą.

Reikia pasakyti, kad joks ankstyvasis kinų išminčius — nei Konfucijus (551 — 479 m. pr. Kr.), nei Mo Ti (penktas amžius pr. Kr.), nei Mencijus (371 — 289 m. pr. Kr.) — niekur neužsimena apie Lao Dzė ar “Dao Te Ching”; tačiau Lao Dzė dažnai mini maždaug 300 m. pr. Kr. pagarsėjęs svarbus daoizmo filosofas Cuang Dzė. Kadangi Lao Dzė egzistavimas ginčytinas, į jo biografijos duomenis turėtume žiūrėti skeptiškai. Tačiau iš patikimų šaltinių galima daryti tokias išvadas: Lao Dzė gimė ir gyveno Šiaurės Kinijoje. Dalį gyvenimo jis buvo istorikas arba oficialių archyvų prižiūrėtojas, greičiausiai Lojance, Džou dinastijos monarchų sostinėje. Lao Dzė nebuvo jo tikrasis vardas — tikriausiai tai garbingas titulas, reiškiantis kažką panašaus į “Senasis meistras”. Jis buvo vedęs ir turėjo sūnų, vardu Tsung. Tsung vėliau tapo Vei valstybės karvedžiu.

Nors daoizmas prasidėjo kaip pasaulietinė filosofija, vėliau iš jo kilo religinis judėjimas. Daoizmo filosofijos pagrindą pirmiausia sudaro “Dao Te Ching” išsakytos idėjos, o daoizmo religiją greitai apipynė įvairūs prietarai, kurie beveik nieko bendra neturi su Lao Dzė mokymu. Turint omenyje, jog Lao Dzė iš tikrųjų buvo “Dao Te Ching” autorius, jo įtaka labai didelė. Šio filosofo knygelė labai trumpa (joje mažiau kaip šeši tūkstančiai kiniškų rašmenų, ir ji gali tilpti į vieną laikraščio lapą!), bet joje daug peno apmąstymams. Dauguma filosofų naudojosi šia knyga kaip savo idėjų išeities tašku.

73 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Vakaruose “Dao Te Ching” yra daug populiaresnė už Konfucijaus ar jo pasekėjų raštus. Buvo išleista mažiausiai keturiasdešimt skirtingų vertimų į anglų kalbą — daugiau, negu bet kokios kitos knygos, išskyrus Bibliją.

Kinijoje dominuojanti filosofija paprastai buvo konfucianizmas, ir vyko aiškus konfliktas tarp Lao Dzė bei Konfucijaus, kuriuo vėliau pasekė daugelis kinų, idėjų. Vis dėlto Lao Dzė visuotinai labiau gerbiamas už Konfucijų. Be to, daugeliu atžvilgių, daoistų idėjos paprasčiausiai įsiskverbė į Konfucijaus filosofiją ir taip paveikė milijonus žmonių, kurie nelaiko savęs daoistais. Panašiai, daoizmas padarė didelę įtaką budistinės filosofijos ir ypač dzen budizmo plitimui Kinijoje. Nors šiandien mažai žmonių vadina save daoistais, nėra Kinijoje filosofo, išskyrus Konfucijų, kuris būtų taip plačiai ir ilgai veikęs žmonijos mąstymą, kaip Lao Dzė.