Konradas I Mazovietis

Konradas I Mazovietis

Konradas I Mazovietis (lenk. Konrad I Mazowiecki, 1187 m. ar 1188 m. – 1247 m. rugpjūčio 31 d.) – nuo 1202 m. Mazovijos ir Kujavijos, 1229–1232 m. ir 1241–1243 m. Krokuvos kunigaikštis.

Kilęs iš Piastų dinastijos. Lenkijos kunigaikščio Kazimiero II Teisingojo sūnus. Brolis Lešekas Baltasis.

Nesėkmingai vienijo Lenkijos žemes. Padedamas katalikų bažnyčios kovojo su prūsais ir jotvingiais, puldinėjančiais Mazovijos (Mozūrijos) žemes. Popiežiaus Honorijaus III palaimintas 1217, 1218, 1219, 1222, 1223 m. surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygius prieš prūsus. 1222 m. Kulmo žemės dalyje įkurdino vyskupą Kristijoną. 1226 m. kitą jos dalį atidavė Vokiečių ordinui ir suteikė jam teisę plėsti valdas nukariautose prūsų žemėse. Jis tikėjosi, kad kryžiuočiai parems jo valdžią ir siekius.

1228, 1230 ir 1235 m. patvirtino ir išplėtė Vokiečių ordino teises, pripažino jo suverenumą Prūsoje. 1233 m. jo žygyje prieš prūsus dalyvavo ir Vokiečių ordino kariuomenė. 1228 m. su vyskupu Kristijonu įsteigė Dobrynės ordiną.

Dėl Konrado I Mazoviečio savanaudiškų tikslų baltų žemėse įkurdintas Vokiečių ordinas tapo agresyviu prūsų, jotvingių, lietuvių ir lenkų žemių užkariautoju. Dėl jo netoliaregiškumo daugeliui amžių pasikeitė Prūsos, gretimų šalių ir visos Europos istorija.