Konfucijus

Konfucijus (tradiciškai laikoma, kad gyveno 551 m. pr. m. e. rugsėjo 28 d. – 479 m. pr. m. e.) – žymus kinų mąstytojas, kurio mokymai darė didelę įtaką kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms.

Didysis kinų filosofas Konfucijus pirmasis susistemino pagrindines kinų idėjas bei įsitikinimus. Jo filosofija, pagrįsta asmenišku moralumu bei vyriausybės, kuri tarnauja savo žmonėms ir valdo pagal moralinį pavyzdį, koncepcija, tarpo Kinijos gyvenime ir kultūroje daugiau kaip du tūkstančius metų bei stipriai įtakojo viso pasaulio gyventojus.

Konfucijus gimė maždaug 551 m. pr. Kr. mažoje Lu karalystėje, kuri yra dabartinėje Šandungo provincijoje, Šiaurės Rytų Kinijoje. Jo tėvas mirė, kai jis buvo dar labai jaunas, ir Konfucijus su motina gyveno skurdžiai. Jaunystėje būsimasis filosofas dirbo nereikšmingu vyriausybės pareigūnu, tačiau po kelerių metų paliko savo postą. Tolimesnius šešiolika metų jis praleido pamokslaudamas ir subūrė nemažą skaičių mokinių. Būdamas maždaug penkiasdešimties metų jis gavo aukštą postą Lu karalystės vyriausybėje, tačiau po ketverių metų jo priešai teisme pasistengė, kad jis būtų atleistas ir ištremtas iš šalies. Konfucijus trylika metų praleido kaip keliaujantis mokytojas, o penkerius paskutiniuosius gyvenimo metus gimtojoje valstijoje. Jis mirė 479 m. pr. Kr. Konfucijus dažnai laikomas religijos įkūrėju, tačiau tai neteisingas požiūris. Jis labai retai kalbėjo apie Dievą, nediskutavo apie gyvenimą po mirties ir vengė visų metafizinio svarstymo formų. Iš esmės jis buvo pasaulietinis filosofas, domėjęsis asmenine bei politine morale ir elgesiu.

Anot Konfucijaus, dvi svarbiausios vertybės bei normos, pagal kurias žmogus elgiasi, yra jen ir li. Jen kartais verčiama kaip “meilė”, bet geriau būtų jį apibūdinti kaip “geranorišką rūpinimąsi savo artimu”. Li apima manierų, ritualų, papročių, etiketo ir elgesio normų kombinaciją.

Pagrindinė Kinijos religija dar prieš Konfucijų stipriai akcentavo lojalumą šeimai bei pagarbą savo tėvams. Konfucijus kūrė dorovės sistemą asmeniui, šeimai, valstybei. Jo filosofijos pagrindas — tam tikrų santykių nustatymas tarp žmonių: moteris turi paklusti vyrui, sūnus — tėvui, pilietis — valdovui. Tačiau kinų išminčius nepritarė tironijai. Jis buvo įsitikinęs, kad valstybė egzistuoja žmonių naudai, o ne atvirkščiai, ir jis nuolat akcentuodavo, jog valdovas turi valdyti pirmiausia moraliniu pavyzdžiu, o ne jėga. Kita jo doktrina buvo nežymus Auksinės taisyklės variantas: “Ko tu nenori, kad tau darytų, nedaryk kitiems”.

Konfucijaus pažiūros buvo labai konservatyvios. Jis manė, jog Aukso Amžius jau praeityje, ir ragino valdovus bei pavaldinius grįžti prie senų gerų moralinių standartų. Tačiau iš tikrųjų konfuciškas vyriausybės idealas pagal moralinį pavyzdį ankstesniais laikais nebuvo plačiai paplitusi praktika, todėl Konfucijus buvo didesnis novatorius, negu jis pats to norėjo. Konfucijus gyveno Džou dinastijos laikais, didelio intelektualinio judėjimo Kinijoje periodu. Amžininkai valdovai nepriėmė jo programos, bet po Konfucijaus mirties jo idėjos paplito po visą šalį. Deja, 221 m. pr. Kr. į valdžią atėjus Cinų dinastijai, konfucianizmui prasidėjo blogos dienos. Pirmasis Cinų dinastijos imperatorius Cin Ši Chvang-di buvo pasiryžęs užgniaužti Konfucijaus įtaką ir nutraukti ryšius su praeitimi. Jis uždraudė Konfucijaus mokymą ir įsakė deginti visas jį propaguojančias knygas. Šios pastangos buvo nesėkmingos, ir kai Cinų dinastija po kelerių metų baigėsi, konfucianizmo šalininkai vėl galėjo laisvai skelbti savo doktrinas. Tolimesniu, Chanų dinastijos, laikotarpiu (206 m. pr. Kr. — 220 m. po. Kr.) konfucianizmas buvo įtvirtintas kaip oficiali kinų valstybės filosofija.

Pradedant Chanų dinastija, kinų imperatoriai nutarė rinkti valstybės pareigūnus per tam tikrus patikrinimus. Ilgainiui šie patikrinimai pradėjo remtis konfucianizmo klasika. Kadangi įėjimas į vyriausybinę biurokratiją kinų imperijoje buvo pagrindinis kelias į finansinę sėkmę bei socialinį prestižą, patikrinimai virsdavo įtemptomis varžybomis. Taigi ištisos kartos protingiausių ir ambicingiausių Kinijos jaunuolių daug metų intensyviai studijuodavo konfucianizmo klasiką ir daugelį šimtmečių visa Kinijos vyriausybė buvo sudaryta iš žmonių, kurių pažiūros buvo stipriai paveiktos šios filosofijos. Tokia sistema Kinijoje išsilaikė (su keliais pertraukimais) maždaug du tūkstančius metų — nuo 100m. pr. Kr. iki 1990 m. po Kr. Bet konfucianizmas buvo ne tik oficiali kinų vyriausybės filosofija. Konfucijaus idėjas priėmė dauguma kinų ir per daugiau kaip du tūkstančius metų jos stipriai įtakojo jų gyvenimą bei mintį.

5 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Štai kelios priežastys, kodėl Konfucijus taip pamėgtas Kinijoje. Pirma, neabejotinas buvo jo asmeniškas garbingumas ir dorumas. Antra, jis buvo kuklus ir praktiškas žmogus, nereikalaujantis iš kitų to, ko jie negali. Jeigu jis prašė jų būti garbingais, jis nesitikėjo iš jų šventumo. Ir šiuo, ir kitais atžvilgiais jis atspindėjo praktišką kinų būdą. Galbūt dėl to jo idėjos ir turėjo Kinijoje tokį milžinišką pasisekimą. Konfucijus neragino kinų pakeisti savo pagrindinių įsitikinimų. Priešingai, jis aiškia ir įspūdinga forma įtvirtino jų esminius tradicinius idealus. Turbūt toks filosofas istorijoje nebuvo toks artimas fundamentalioms savo šalies žmonių pažiūroms kaip Konfucijus.

Konfucianizmas, daugiau akcentuojantis individo pareigas, negu teises, pagal šiuolaikinius Vakarų standartus gali atrodyti gana smulkmeniškas ir nepatrauklus. Tačiau kaip vyriausybės filosofija jis pasirodė labai efektyvus praktiškai. Pagal gebėjimą palaikyti vidinę taiką bei klestėjimą, Kinija du tūkstančius metų vidutiniškai buvo geriausiai valdomas regionas žemėje. Konfucijaus idėjos, įsišaknijusios kinų kultūroje, už Rytų Azijos ribų nebuvo labai įtakingos. Tačiau jos turėjo didelę reikšmę Korėjai ir Japonijai, kurios buvo stipriai veikiamos kinų kultūros. Šiuo metu konfucianizmas Kinijoje beveik išnykęs. Kinų komunistai, stengdamiesi visiškai atsiriboti nuo praeities, įnirtingai puolė Konfucijų bei jo doktrinas, ir, galimas daiktas, kad jo įtaka istorijai baigiasi. Tačiau praeityje Konfucijaus idėjos buvo labai giliai įaugusios Kinijoje, todėl neturėtume nustebti, jeigu kitame šimtmetyje konfucianizmas atgytų.