Johanas Sebastianas Bachas

Johanas Sebastianas Bachas (vok. Johann Sebastian Bach; 1685 m. kovo 21 d. Eizenachas, Saksonija-Eizenachas – 1750 m. liepos 28 d. Leipcigas, Saksonija) – vokiečių baroko epochos kompozitorius ir vargonininkas, veikęs daugelį vėlesnių Europinės mokyklos muzikantų ir kompozitorių.

Didysis kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas pirmasis pradėjo sėkmingai derinti Vakarų Europoje egzistavusius skirtingus nacionalinius muzikos stilius. Sujungdamas tai, kas buvo geriausia italų, prancūzų ir vokiečių muzikinėse tradicijose, jis praturtino kiekvieną jų. Nesulaukęs populiarumo būdamas gyvas, praėjus penkiasdešimčiai metų po mirties Bachas buvo beveik užmirštas. Tačiau per kitus 150 metų jo reputacija vis augo, ir šiandien jis visuotinai pripažįstamas vienu garsiausių kompozitorių.

Bachas gimė 1685 metais Eisenache, Vokietijoje. Jis gimė šeimoje, kur buvo žavimasi muzikiniu talentu ir skatinami muzikiniai pasiekimai. Bachų šeima muzikos srityje buvo garsi jau daug metų iki Johano Sebastiano gimimo. Jo tėvas buvo puikus smuikininkas, du prosenelio broliai — talentingi kompozitoriai, o kelios pusseserės didžiai gerbiamos muzikantės.

Bacho motina mirė, kai jam buvo devyneri, o dešimties metų jis liko visiškas našlaitis. Paauglystėje gavo stipendiją studijuoti Šv. Mykolo mokykloje Liuneburge — iš dalies dėl puikaus balso, iš dalies dėl materialinio nepritekliaus.
1702 m. jis baigė tą mokyklą, o kitais metais pradėjo dirbti smuikininku kameriniame orkestre. Dvidešimt metų jis dirbo įvairius su muzika susijusius darbus. Per visą gyvenimą Bachas išgarsėjo kaip puikus vargonininkas, nors buvo ir kompozitorius, mokytojas bei dirigentas. 1723 m. trisdešimt aštuonerių metų Bachas tapo Šv. Tomo bažnyčios Leipcige kantoriumi. Ten išdirbo likusius dvidešimt septynerius gyvenimo metus. Mirė 1750 metais.

Nors Bachas visada turėjo gerą darbą ir sugebėjo išlaikyti savo šeimą, per gyvenimą jis neišgarsėjo taip, kaip Mocartas ir Bethovenas (ar net F. Listas, F. Šopenas) gyvi būdami. Ne visi Bacho darbdaviai pripažino jo genijų. Leipcige bažnyčios susirinkime norėta pasamdyti pirmos klasės muzikantą, ir tik tada, kai du pirmieji išrinkti muzikantai atsisakė, ši vieta nenoriai buvo pasiūlyta Bachui! (Antra vertus, kai prieš kelerius metus Bachas norėjo palikti vargonininko ir koncertmeisterio postą pas Veimaro hercogą ir susirasti naują darbą, hercogas taip nenorėjo jo išleisti, kad uždarė į kalėjimą. Bachas daugiau kaip tris savaites sėdėjo už grotų, kol hercogas pagaliau atlyžo.)

Dvidešimt dvejų metų Bachas vedė savo antros eilės pusseserę. Jie susilaukė septynių vaikų, bet kai jam buvo trisdešimt penkeri metai, jo žmona mirė. Kitais metais Bachas vėl vedė, ir jo antroji žmona ne tik padėjo auginti septynis pirmosios vaikus, bet pagimdė jam dar trylika vaikų. Tik devyni Bacho vaikai gyveno ilgiau už jį, bet keturi iš tų tapo gerai žinomais muzikantais. Iš tiesų talentinga šeima!

Bachas buvo produktyvus kompozitorius. Jis sukūrė maždaug 300 kantatų; 48 fugų ir preliudų rinkinį, kuris sudaro “Gerai temperuotą klavyrą” (“The Well-Tempered Clavier”); mažiausiai 140 kitų preliudų; daugiau kaip 100 kitų kūrinių klavesinui; 23 koncertus; 4 uvertiūras; 33 sonatas; 5 mišias; 3 oratorijas bei daugybę kitų įvairių kūrinių. Iš viso Bachas sukūrė daugiau kaip 800 rimtų kūrinių.

Bachas buvo liuteronas ir labai religingas. Jis troško, kad jo muzika tarnautų bažnyčiai, ir daugiausia jo kūrinių yra religinio pobūdžio. Jis nebandė išrasti naujų muzikos formų, o tik tobulino senąsias.

Pusę šimtmečio po Johano Sebastiano Bacho mirties jo muzika buvo beveik visiškai ignoruojama. (Tačiau reikia pažymėti, kad didžiausi tos eros muzikai — Haidnas, Mocartas ir Bethovenas — pripažino Bacho genijų.) Buvo sukurti nauji muzikos stiliai, ir “senamadišką” Bacho muziką laikinai pamiršo. Bet po 1800 m. susidomėjimas Bacho muzika atgijo, ir nuo tada jo reputacija bei populiarumas vis augo. Šiandien Bachas populiaresnis, negu savo gyvenamuoju
laikotarpiu. Iš tiesų keista, kad šiandien visuotinai žavimasi kompozitoriumi, kuris prieš 200 metų buvo laikomas senamadišku. Kokia šios didžiulės sėkmės priežastis?

Pirma, Bachas laikomas didžiausiu meistru iš visų svarbesnių kompozitorių technikos atžvilgiu. Jis buvo susipažinęs su visais to meto muzikos šaltiniais ir galėjo laisvai kiekvienu iš jų pasinaudoti. Pavyzdžiui, joks vėlesnis kompozitorius nepralenkė Bacho meistriškumo, kuriant kontrapunktą (technika, kai vienu metu grojama dvi ar daugiau skirtingų melodijų). Be to, jo kūriniai žavi temų fundamentalumu bei melodijų ekspresyvumu.

Daugeliui kitų muzikos specialybės studentų Bacho kūrinių gelmė bei struktūros sudėtingumas palieka didesnį įspūdį, negu lengviau suprantami daugelio kitų kompozitorių kūriniai. Neprofesionalūs muzikos mėgėjai Bachą paprastai laiko gana sudėtingu kompozitoriumi; tačiau reikia pažymėti, kad jo gerbėjai nėra vien uždaras muzikantų elito ratas. Jo įrašai perkami turbūt labiau už bet kurio kito kompozitoriaus klasiko, išskyrus Betchoveną.

72 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Kokią vietą Bachas turėtų užimti šiame sąraše? Aišku, kad jis turėtų užimti žemesnę padėtį už Betchoveną: ne tik Betchoveno kūriniai populiaresni, bet ir jis pats buvo drąsus inovatorius, padaręs didesnę įtaką muzikos istorijai negu Bachas. Bachas turėtų užimti žemesnę vietą už Mikelandželą, ir daug žemesnę už didžiausio literatūros genijaus Šekspyro. Tačiau turint omenyje Bacho muzikos populiarumą bei didelę jo įtaką vėlesniems kompozitoriams, atrodo, teisinga statyti jį aukščiau už bet kokią kitą meno ar literatūros figūrą.