Johanas Gutenbergas

Johanas Gutenbergas (vok. Johann Gutenberg, apie 1398 m. – 1468 m. vasario 3 d.) – vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, išgarsėjo sukūręs spaudos presą, paremtą vyndarių pavyzdžiu, bei savo indėlio tobulinant spaudos technologijas (rašalai alyvos pagrindu, tikslių metalinių raidžių formų liejimas, klišių lydinys).

Johanas Gutenbergas dažnai vadinamas spausdinimo išradėju. Tačiau iš tikrųjų jis pirmasis atrado būdą, kaip panaudoti surenkamas raides bei spausdinimo mašiną taip, kad būtų greitai ir tiksliai atspausdinta įvairi rašytinė medžiaga. Joks atradimas negimsta tik vieno žmogaus mintyse, spausdinimas — taip pat. Antspaudai bei antspaudų žiedai, veikę tuo pačiu principu kaip ksilografija, buvo naudojami nuo seniausių laikų. Ksilografija Kinijoje buvo žinoma daug šimtmečių iki Gutenbergo (rasta maždaug 868 metais išspausdinta knyga). Be to, šis procesas iki Gutenbergo buvo žinomas ir Vakaruose. Ksilografija leidžia padaryti daug kokios nors knygos kopijų. Tačiau šis procesas turi vieną pagrindinį trūkumą: kadangi kiekvienai knygai turi būti pagamintas visiškai naujas medžio raižinių komplektas, nepraktiška leisti daug įvairių knygų.

Kartais sakoma, jog pagrindinis Gutenbergo įnašas — surenkamos raidės. Tačiau jos jau buvo išrastos Kinijoje vienuolikto amžiaus viduryje žmogaus, vardu Pi Šengas. Jo raidės buvo padarytos iš molio ir netiko ilgalaikiam naudojimui. Kiti kinai bei korėjiečiai jas tobulino, ir gerokai prieš Gutenbergą korėjiečiai jau turėjo metalines raides. Penkiolikto amžiaus pradžioje Korėjos vyriausybė rėmė spausdinimo raidžių gamybą. Nepaisant to, būtų neteisinga Pi Šengą laikyti labai įtakingu žmogumi. Pirma, Europa renkamų raidžių neperėmė iš Kinijos, o atrado savarankiškai. Antra, spausdinimas renkant raides nebuvo plačiai taikomas Kinijoje iki palyginti nesenų laikų, kai iš Vakarų buvo išmoktos šiuolaikinio spausdinimo procedūros.

Šiuolaikinius spausdinimo būdus sudaro keturi pagrindiniai komponentai. Pirmiausia renkamos raidės, po to seka kelios jų išdėstymo bei fiksavimo procedūros. Antrasis — pati spausdinimo mašina. Trečiasis — tinkamas rašalas, ir paskutinysis — spausdinimui tinkama medžiaga, t. y. popieriumi. Popierių daug anksčiau išrado Kinijoje Ts’ai Lunas, ir iki Gutenbergo laikų jis paplito Vakaruose. Tai buvo vienintelis spausdinimo proceso komponentas, kurį Gutenbergas rado jau gatavą. Nors kitose trijose srityse buvo atliktas šioks toks darbas ir iki jo, Gutenbergas padarė daug ypač svarbių patobulinimų. Pavyzdžiui, jis išrado raidėms tinkamą metalo lydinį, formadėžę tiksliam raidžių išdėstymui, spausdinimo dažus, kurių pagrindą sudaro nafta, bei spausdinimui tinkančią mašiną.

Tačiau bendras Gutenbergo nuopelnas daug didesnis už kiekvieną iš jo individualių išradimų ar patobulinimų. Jis svarbus daugiausia dėl to, jog šis žmogus visas spausdinimo proceso dalis sujungė į efektyvią gamybos sistemą. Mat spausdinimas, priešingai visiems ankstesniems atradimams, yra iš esmės masinės produkcijos procesas. Vienas šautuvas yra efektyvesnis ginklas už vieną lanką ir strėlę. Tačiau viena išspausdinta knyga savo efektu niekuo nesiskiria nuo vienos rankraštinės knygos. Taigi spausdinimo privalumas yra masinė produkcija. Tai, ką išrado Gutenbergas, buvo ne vienas prietaisas ar net serija patobulinimų, o visas gamybos procesas.

Biografinių duomenų apie Gutenbergą yra mažai. Žinoma, kad jis gimė apie 1400 metus Maince, Vokietijoje. Savo indėlį į spausdinimo meną jis įnešė amžiaus viduryje, o jo geriausiai žinomas darbas, vadinamoji Gutenbergo Biblija, buvo išspausdinta Maince apie 1454 metus. (Įdomu, jog Gutenbergo pavardės nėra jokioje jo išleistoje knygoje, net Gutenbergo Biblijoje, nors ji aiškiai išspausdinta su jo įranga.) Neatrodo, kad jis buvo ypač geras biznierius — bent jau iš savo išradimo jis nesugebėjo užsidirbti daug pinigų. Jam kelis kartus buvo iškeltos bylos, ir viena jų, atrodo, baigėsi tuo, kad Gutenbergo įranga buvo konfiskuota ir perduota jo partneriui J. Fustui. Gutenbergas mirė 1468 metais Maince.

8 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Keletas idėjų apie Gutenbergo įtaką pasaulio istorijai gali kilti, lyginant Kinijos ir Europos kilimą. Gutenbergui gimus, abu regionai tobulėjo daugmaž vienodai. Tačiau Gutenbergui išradus šiuolaikinį spausdinimą, Europa progresavo labai greitai, o Kinija — kur dar ilgai buvo naudojama ksilografija — gana lėtai. Turbūt hiperbolizuočiau sakydamas, kad spausdinimo atradimas buvo vienintelis faktorius, lėmęs šį atotrūkį; tačiau vis dėlto tai svarbus veiksnys. Be to, verta pažymėti, jog tik trys žmonės, esantys šiame sąraše, gyveno penkiais iki Gutenbergo buvusiais šimtmečiais, o šešiasdešimt septyni gyveno penkiais po jo mirties ėjusiais šimtmečiais. Tai rodo, kad Gutenbergo išradimas buvo svarbus faktorius — galbūt net esminis, — inspiruojantis naujųjų amžių atradimus.

Atrodo, jog, jeigu net A. G. Belas nebūtų egzistavęs, maždaug tuo pačiu metu istorijoje vis tiek būtų buvęs išrastas telefonas. Tą patį galima pasakyti apie daugelį kitų išradimų. Tačiau Gutenbergo šiuolaikinio spausdinimo išradimas galėjo būti padarytas tik po kelių kartų, ir, turint omenyje milžinišką spausdinimo reikšmę tolimesnei istorijos eigai, galima teigti, kad Gutenbergas tikrai vertas aukštos vietos mūsų sąraše.