|
|
 Joachimas Lelevelis Joachimas Lelevelis (Joachim Lelewel, 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje, Lenkija – 1861 m. gegužės 29 d. Paryžius, Prancūzija) – lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius.
Nuo 1809 m. profesorius Kšemence, nuo 1818 iki 1821 metų Varšuvos bibliotekos darbuotojas, nuo 1815 m. Visuotinės istorijos katedros profesoriaus padėjėjas. Stažavosi Lenkijoje, nuo 1822 iki 1824 m. Vilniaus universiteto Visuotinės istorijos katedros profesorius[2]. Prasidėjus „Filomatų procesui“ atleistas iš pareigų, atsidėjo istorijos studijoms.
Vilniuje jo vardu pavadinta vidurinė mokykla (Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla).
 Joana de Valois Joana de Valois (pranc. Jeanne de France, 1464 m. vasario 4 d. – 1505 m. vasario 4 d.) – Bery kunigaikštienė, Orleano grafienė (1473 m. –1498 m.), 1498 m. Prancūzijos karalienė.
Buvo antroji Prancūzijos karaliaus Liudviko XI duktė. Jos motina – antroji Liudviko XI sutuoktinė Šarlotė Savojietė (Charlotte de Savoie). 9 metų amžiaus buvo ištekina už savo tėvo pusbrolio – Ludviko, Orleano kunigaikščio, vėliau tapusio Prancūzijos karaliumi Liudviku XII.
Daugiau « Joana de Valois »
Joga (skr. susijungimas, susiliejimas) – viena ortodoksinių indų filosofinių sistemų, taip pat ja pagrįsta asketinė mistinė praktika dvasiniam tobulumui pasiekti.
 Jogaila Jogaila (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Władysław II Jagiełło; Vladislavas II Jagiela; 1348 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.
Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Tuo pačiu Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiškosios kultūros plitimo Lietuvoje pradžia. Tuo tarpu Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia.
Daugiau « Jogaila »
 Johanas Gutenbergas (vok. Johann Gutenberg, apie 1398 m. – 1468 m. vasario 3 d.) – vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, išgarsėjo sukūręs spaudos presą, paremtą vyndarių pavyzdžiu, bei savo indėlio tobulinant spaudos technologijas (rašalai alyvos pagrindu, tikslių metalinių raidžių formų liejimas, klišių lydinys).
Johanas Gutenbergas dažnai vadinamas spausdinimo išradėju. Tačiau iš tikrųjų jis pirmasis atrado būdą, kaip panaudoti surenkamas raides bei spausdinimo mašiną taip, kad būtų greitai ir tiksliai atspausdinta įvairi rašytinė medžiaga. Joks atradimas negimsta tik vieno žmogaus mintyse, spausdinimas — taip pat. Antspaudai bei antspaudų žiedai, veikę tuo pačiu principu kaip ksilografija, buvo naudojami nuo seniausių laikų. Ksilografija Kinijoje buvo žinoma daug šimtmečių iki Gutenbergo (rasta maždaug 868 metais išspausdinta knyga). Be to, šis procesas iki Gutenbergo buvo žinomas ir Vakaruose. Ksilografija leidžia padaryti daug kokios nors knygos kopijų. Tačiau šis procesas turi vieną pagrindinį trūkumą: kadangi kiekvienai knygai turi būti pagamintas visiškai naujas medžio raižinių komplektas, nepraktiška leisti daug įvairių knygų.
Daugiau « Johanas Gutenbergas »
 Johanas Kepleris (vok. Johannes Kepler 1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štatas, prie Štutgarto – 1630 m. lapkričio 15 d. Rėgensburgas, Bavarija) – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle.
Johanas Kepleris, planetų judėjimo dėsnių atradėjas, gimė 1571 metais Veil der State, Vokietijoje. Tai buvo praėjus lygiai dvidešimt aštuoneriems metams po garsiosios Koperniko knygos “Apie dangaus sferų sukimąsi” (“De revolutionibus
orbium coelestium”), kurioje jis išdėstė savo teoriją, kad planetos sukasi ne apie Žemę, o apie Saulę, išleidimo. Kepleris studijavo Tiubingeno universitete, kur 1588 m. gavo bakalauro laipsnį, po trejų metų — magistro. Daugelis to meto mokslininkų atsisakė priimti Koperniko heliocentrinę teoriją, tačiau Kepleris, Tiubingene išgirdęs protingai aiškinant heliocentrinę hipotezę, patikėjo ja.
Daugiau « Johanas Kepleris »
 Johanas Sebastianas Bachas (vok. Johann Sebastian Bach; 1685 m. kovo 21 d. Eizenachas, Saksonija-Eizenachas – 1750 m. liepos 28 d. Leipcigas, Saksonija) – vokiečių baroko epochos kompozitorius ir vargonininkas, veikęs daugelį vėlesnių Europinės mokyklos muzikantų ir kompozitorių.
Didysis kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas pirmasis pradėjo sėkmingai derinti Vakarų Europoje egzistavusius skirtingus nacionalinius muzikos stilius. Sujungdamas tai, kas buvo geriausia italų, prancūzų ir vokiečių muzikinėse tradicijose, jis praturtino kiekvieną jų. Nesulaukęs populiarumo būdamas gyvas, praėjus penkiasdešimčiai metų po mirties Bachas buvo beveik užmirštas. Tačiau per kitus 150 metų jo reputacija vis augo, ir šiandien jis visuotinai pripažįstamas vienu garsiausių kompozitorių.
Daugiau « Johanas Sebastianas Bachas »
 Johanas Štrausas Johanas Štrausas Jaunesnysis (vok. Johann Strauß; 1825 m. spalio 25 d. – 1899 m. birželio 3 d.) – austrų kompozitorius ir dirigentas.
Johanas Štrausas II buvo kompozitoriaus (taip pat Johano Štrauso I) sūnus. Taip pat kompozitoriais buvo ir jo broliai Jozefas Štrausas (vok. Josef Strauss) bei Eduardas Štrausas (vok. Eduard Strauss), tačiau jie nesulaukė tokio populiarumo.
Daugiau « Johanas Štrausas »
 Johanas Volfgangas fon Gėtė Johanas Volfgangas fon Gėtė (vok. Johann Wolfgang von Goethe; 1749 m. rugpjūčio 28 d. Laisvajame Frankfurto mieste (dab. Frankfurtas prie Maino), Šventoji Romos Imperija – 1832 m. kovo 22 d. Veimare, Saksonijos–Veimaro–Eizenacho hercogystė) – vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų.
Daugiau « Johanas Volfgangas fon Gėtė »
 Johanesas Bramsas Johanesas Bramsas (Johannes Brahms, 1833 gegužės 7 d. – 1897 m. balandžio 3 d.) – vokiečių kompozitorius romantikas, daugiausia gyvenęs Vienoje.
Kompozitorius gimė Hamburge. Jo tėvas grojo keliais instrumentais, motina buvo siuvėja. J. Bramsas muzikinio išsilavinimo pradmenis gavo iš tėvo. Nuo mažens pasirodė esąs gabus fortepijonui, padėdavo išlaikyti šeimą grodamas restoranuose ir teatruose. Kurį laiką taip pat mokėsi griežti violončele. J. Bramsas netapo žymiu pianistu, tačiau vėliau dažnai koncertuose atlikdavo savo paties kūrinius. Taip pat buvo neblogas dirigentas.
Daugiau « Johanesas Bramsas »
Puslapis 2 iš 8«12345678»
|
|
