Hugas Čavesas

Hugas Čavesas

Hugas Čavesas (Hugo Rafael Chávez Frías; g. 1954 m. liepos 28 d. Sabanetoje, Barinaso valst. – m. 2013 m. kovo 5 d.) – Venesuelos politikas, prezidentas (nuo 1998 iki 2013 m.).

Čaveso kilmė – indėniška. Čavesas gimė kaimo mokytojo Hugo de los Reyes Chávez ir jo žmonos Elena Frías de Chávez šeimoje, buvo dukart vedęs ir turi 4 vaikus (Rosa Virginia, María Gabriela, Hugo Rafael ir Rosiné).

H. Čavesas buvo Bolivaro revoliucijos lyderis, jo paties teigimu, pasisakė už demokratinį socializmą, Lotynų Amerikos integraciją ir antiimperializmą. Hugas Čavesas buvo aršus neoliberalios globalizacijos ir JAV užsienio politikos kritikas.

Prezidentas susilaukė daug kritikos dėl autoritarinio valdymo, prastos sveikatos apsaugos padėties, nesugebėjimo tvarkytis su šalyje vis didėjančiu nusikalstamumu ir korupcija. Taip pat Chavezas kritikuotas dėl politinių pažadų nevykdymo ir bandymų sutelkti galią vienose rankose.

1992 m. parašiutinio desanto papulkininkis Čavesas organizavo nepavykusį perversmą prieš neoliberalias reformas vykdžiusį prezidentą Carlos Andrés Pérez. Už tai 2 metams pasodintas į kalėjimą. 1994 m. prezidentas Rafaelis Kaldera jam pritaikė amnestiją.

Išlaisvintas Čavesas sukūrė socialistinį judėjimą „Penktosios respublikos judėjimas“. Netrukus išvyko į Kubą, kur studijavo Havanos universitete ir organizavo socialistinio valdymo principus. Vienas Čaveso ideologinių pavyzdžių buvo Libijos vadovas Muamaras al Kadafis.

1998 m. gruodžio 6 d. Čavesas laimėjo prezidento rinkimus (surinko 56,2 % rinkėjų balsų). Netrukus atnaujino politinius ir prekybinius santykius su Kuba. Čavesas ir Fidelis Kastro tapo artimais bendražygiais. Pradeta formuoti antiamerikanistinė koalicija. Čaveso Venesuela Kubai tiekė naftą lengvatinėmis sąlygomis, o Kuba į Venesuelą siuntė technikus, gydytojus ir mokslininkus.

2000 m. liepos 30 d. Hugas Čavesas perrinktas naujai kadencijai. Opozicija apkaltino Venesuelos prezidentą žmogaus teisių pažeidimais, Kubos valdžios finansavimu ir finansinėmis machinacijomis. 2002 m. balandžio 12-13 d. prieš Čavesą surengtas perversmas, tačiau armijos pagalba sužlugdytas. 2004 m. opozicija surengė referendumą nuversti Čavesą, tačiau to padaryti nepavyko. 2006 m. perrinktas trečiajai kadencijai.

Po nesėkmingo perversmo Čavesas dar labiau sustiprino ryšius su Fideliu Kastro bei ėmė telkti sąjungininkus kovai prieš imperializmą. Į koaliciją („Gėrio ašį“) įtrauktas Bolivijos vadovas Evo Moralesas, Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega, Ekvadoro prezidentas Rafaelis Korea. Taip pat pradėtas aktyvus bendradarbiavimas su Baltarusijos, Vietnamo, Irano, Šiaurės Korėjos, Afrikos valstybių, vyriausybėmis.

Čavesas smerkė „imperialistinę“ JAV užsienio politiką (karus Afganistane ir Irake, kišimąsi į Irano ir kitų šalių politiką) bei JTO bejėgiškumą. 2009 m. sausį apkaltinus stambiausią Venesueloje žemės ūkio holdingą „Alimentos Polar“ slėpus maisto produktų atsargas (siekiant parduoti juos už spekuliacinę kainą), Čavesas įsakymu Venesuelos kariuomenė konfiskavo 400 tonų produktų. Vėliau Čavesas, apkaltinęs kai kuriuos ryžių gamintojus nustačius per dideles savo produkcijos kainas ir atsisakius ryžius pardavinėti už vyriausybės nustatytą kainą, perėmė ryžių gamybos įmonių kontrolę.

Čavesas pasisakė už naujo modelio, demokratinį socializmą, priešingą nei buvo TSRS. Savo kalbose jis remėsi ne tik Karlu Marksu, bet ir Noamu Chomski, Salvadoru Aljende, Če Gevara bei kriščioniškosiomis evangelijomis.