Homeras

Homeras

Homeras (gr. Ὅμηρος) – pirmasis Europos poetas. Išmintingas, senas, aklas dainius – tokį jo paveikslą buvo susikūrę Antikos žmonės ir perdavė jį vėlesnėms kartoms.

Daug šimtmečių vyko ginčai dėl Homero poemų autorystės. Kada, kur ir kaip buvo sukurtos “Iliada” ir “Odisėja”? Ar “Iliadą” ir “Odisėją” sukūrė tas pats žmogus? Ar netgi kiekvieną iš jų sukūrė tas pats žmogus? Galbūt nebuvo tokio žmogaus kaip Homeras, ir šios dvi poemos gimė per ilgą laiką arba buvo sudarytos iš grupės įvairių autorių poemų. Daug metų šiuos klausimus tyrinėję mokslininkai nesutaria vienas su kitu; tad kaip tikrus atsakymus gali žinoti žmogus, kuris nėra senovės literatūros žinovas? Vis dėlto, norėdamas nuspręsti, kur Homeras turi būti šiame sąraše (jei apskritai turi būti), turim padaryti kai kurias prielaidas.

Pirma prielaida yra ta, kad “Iliadą” sukūrė tikrai vienas žmogus. (Ji paprasčiausiai pernelyg gera, kad būtų parašyta kelių autorių) Šimtmečiais iki Homero ta pačia tema kiti graikų poetai kūrė trumpesnes poemas, ir Homeras rėmėsi jų darbais. Tačiau jis padarė daug daugiau, negu sudėliojo “Iliadą” iš anksčiau egzistavusių trumpesnių poemų. Jis surinko, suskirstė, perkūrė ir papildė — todėl galutinis rezultatas atspindi jo paties unikalų menininko genijų. Šį šedevrą sukūręs Homeras tikriausiai gyveno aštuntame amžiuje pr. Kr., nors buvo siūlyta ir daug ankstesnių datų. Be to, yra prielaida, kad tas pats žmogus buvo ir “Odisėjos” autorius. Nors argumentas (iš dalies pagrįstas skirtingais kūrinių stiliais), kad šias dvi poemas sukūrė skirtingi autoriai, yra svarus, apskritai šių dviejų kūrinių panašumai nustelbia jų skirtumus.

Kaip minėta, apie patį Homerą žinoma labai mažai; apie jį nėra jokių biografinių faktų. Egzistuoja dar senovės graikų laikus siekianti tradicija, kad Homeras buvo aklas. Tačiau stulbinantys vizualiniai vaizdai abiejose poemose rodo, kad jeigu jis ir buvo aklas, tai ne nuo gimimo. Poemų kalba tvirtina, jog Homeras kilo iš Jonijos, rytinio Egėjaus jūros regiono. Nors sunku patikėti, kad tokios ilgos ir sudėtingos struktūros poemos buvo neužrašytos, daugelis mokslininkų, atrodo, sutaria, jog jos, bent jau iš pradžių, buvo sakytiniai kūriniai. Kada poemos buvo pirmą kartą užrašytos, nežinoma. Turint omenyje jų ilgumą (iš viso beveik 28000 eilučių), neatrodo, jog jos galėjo būti tiksliai užrašytos, jeigu po jų sukūrimo būtų praėję daug laiko. Bet kuriuo atveju iki šešto amžiaus pr. Kr. šios poemos jau buvo laikomos klasika, o biografinė informacija apie Homerą pasimetusi. Vėliau “Iliadą” ir “Odisėją” graikai laikė didžiausiu literatūros šedevru. Nuostabu tai, kad per visus tolimesnius šimtmečius ir literatūrinių stilių kaitą, Homero reputacija nepablogėjo.

Homero atveju, atotrūkis tarp reputacijos bei įtakos ypač didelis. Nors jo veikalai dažnai studijuojami mokykloje, šiandieniniame pasaulyje palyginti mažai kas skaito Homerą. Ypač ryškus kontrastas su Šekspyru, kurio pjesės bei eilėraščiai skaitomi, o dramos dažnai statomos ir gausiai lankomos. Nėra Homeras ir plačiai cituojamas. Nors Homero citatų rasta Bartleto raštuose, kasdieniuose pokalbiuose jos vartojamos retai. Čia vėlgi aiškus kontrastas su Šekspyru bei tokiais autoriais, kaip B. Franklinas ir O. Chajamas. Tokia visuotinai kartojama frazė, kaip “sutaupytas pensas yra uždirbtas pensas”, gali veikti žmonių elgesį ir net politines pažiūras bei sprendimus. Panašių Homero eilučių, kurios šiandien būtų plačiai cituojamos, nėra.

98 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Tad kodėl gi Homeras apskritai įtrauktas į šį sąrašą? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, Homero poemas skaičiusių ar girdėjusių žmonių yra be galo daug. Senovės pasaulyje Homero poemos buvo daug populiaresnės negu šiandien. Graikijoje jo veikalai buvo pažįstami visuomenei ir ilgą laiką darė įtaką religinėms bei etinėms pažiūroms. “Odisėją” ir “Iliadą” gerai žinojo ne tik literatai intelektualai, bet ir karo bei politiniai vadai. Homerą citavo daugelis senovės Romos vadų, o Aleksandras Didysis nešdavosi “Iliados” kopiją į savo karo žygius. Net šiandien Homeras yra mėgstamas kai kurių žmonių autorius, ir daugelis mūsų esame skaitę jo kūrinius mokykloje.

Turbūt dar svarbesnė buvo Homero įtaka literatūrai. Homeras stipriai veikė visus klasikinius graikų poetus ir dramaturgus. Homero veikiami išaugo tokie klasikai, kaip Sofoklis, Euripidas ir Aristotelis. Ne mažesnė buvo ir Homero įtaka senovės Romos autoriams. Visi jie priėmė jo poeziją, kaip idealų standartą. Vergilijus (dažnai laikomas žymiausiu romėnų autoriumi) kurdamas savo šedevrą “Eneidą”, sąmoningai rėmėsi “Iliada” bei “Odisėja”.

Net moderniaisiais laikais beveik kiekvienas žymus rašytojas buvo veikiamas paties Homero arba tokių autorių, kaip Sofoklis ar Vergilijus, kurie stipriai buvo įtakojami Homero. Joks rašytojas istorijoje taip ilgai nebuvo įtakingas. Pastarasis kriterijus turbūt yra esminis. Gali būti, kad Tolstojus per paskutinį šimtmetį buvo daugiau skaitomas ir įtakingesnis už Homerą. Tačiau Tolstojus jokios įtakos negalėjo daryti ankstesniems dvidešimt šešiems amžiams, o Homero įtaka trunka jau 2700 metų ar daugiau. Tai be galo ilgas laiko tarpas, ir šiuo atžvilgiu Homerui negali prilygti joks literatas ar kitos žmonių veiklos srities veikėjas.