Frenkas Herbertas

Frenkas Herbertas

Frenkas Herbertas (angl. Frank Herbert, pilnas vardas: angl. Frank Patrick Herbert, Jr., 1920 spalio 8 – 1986 vasario 11) – amerikiečių fantastikos rašytojas, visų pirma žinomas kaip „Kopos“ (angl. Dune) ir penkių jos tęsinių autorius.

“Kopos ciklo“ veiksmas vyksta tolimoje ateityje ir tęsiasi kelis tūkstanmečius, knygoje gvildenamas žmogaus išlikimas evoliucijos eigoje, ekologijos problemos, religijos, politikos ir valdžios tarpusavio santykiai. „Kopa“ yra „visų laikų geriausiai parduodama mokslinės fantastikos knyga“, o ciklas laikomas fantastikos žanro klasika.

Frenkas Herbertas gimė 1920 m. spalio 8 d. Takomos mieste, Vašingtono valstijoje (JAV) Frenko Patriko Herberto Vyresniojo (angl. Frank Patrick Herbert Sr.) ir Eilin Makkarti Herbert (angl. Eileen McCarthy Herbert) šeimoje. Vidurinę mokyklą baigė 1938 m. ir 1939 pamelavęs apie savo amžių įsidarbino dienraštyje „Glendale Star“.

Antro pasaulinio karo metu šešis mėnesius tarnavo inžinieriniame jūrų batalione „Seabees“ kaip karo fotografas. 1941 m. vedė Florą Parkinson (angl. Flora Parkinson) su kuria susilaukė dukters Penės (angl. Penny) (gimė 1942 vasario 16), tačiau 1945 m. išsiskyrė.

Po karo įstojo į Vašingtono universitetą, kur kūrybiško rašymo klasėje 1946 m. sutiko Beverli Aną Stiurt (angl. Beverly Ann Stuart). Jie buvo vieninteliai studentai klasėje pardavę savo kūrybą spausdinimui – Herbertas buvo pardavęs du apsakymus bulvariniams žurnalams, pirmą 1945 žurnalui „Esquire“, o Stiurt buvo pardavusi apsakymą „Modern Romance“ žurnalui. Jie susituokė 1946 m. birželio 20 d. Sietle, Vašingtono valstijoje. Susilaukė dviejų sūnų – Brajano Patriko Herberto (angl. Brian Patrick Herbert) (gimė 1947 m. birželio 29 d.), tapusio geriausiai perkamu rašytoju, ir Briuso Kalvino Herberto (angl. Bruce Calvin Herbert) (gimė 1951 m. birželio 26 d.), gėjų teisių gynimo aktyvisto, mirusio nuo AIDS 1993 m.

1947 m. Frenkas Herbertas pardavė savo pirmą fantastinį apsakymą „Starling Stories“ žurnalui.

Herbertas nebaigė universiteto, nes, pasak sūnaus Brajano, norėjo mokytis tik to, kas jį domino. Palikęs universitetą grįžo dirbti kaip žurnalistas į „Seatle Star“ ir „Oregon Statesman“ leidinius. Taip pat dešimtmetį buvo „San Francisco Examiner’s California Living“ žurnalo redaktorius ir rašytojas.

Pirmasis romanas „Drakonas jūroje“ (angl. The Dragon in the Sea) buvo išspausdintas 1955 m., jame autorius tyrinėjo blaivų protą ir pamišimą XXI amžiaus povandeninio laivo aplinkoje. Knygoje numatė tarptautinių konfliktų kilimą dėl naftos išgavimo ir perdirbimo. Romaną palankiai įvertino kritikai, tačiau komercinės sėkmės jis nesusilaukė.

Rinkti medžiagą „Kopai“ Herbertas pradėjo 1959 m. Žmonai grįžus dirbti pilną darbo dieną, galėjo rašymui skirti daugiau laiko. Interviu duotam Viliui Makneilui (angl. Willis E. McNeilly), teigė, kad „Kopos“ idėja kilo, kai jam reikėjo parašyti straipsnį žurnalui apie Oregono kopas, esančias netoli Florenco Oregono valstijoje. Herbertas taip susidomėjo jomis, kad surinko kur kas daugiau medžiagos, nei reikėjo vienam straipsniui. Straipsnis, pavadinimu „Jie sustabdė judantį smėlį“, taip ir nebuvo parašytas, tačiau inicijavo „Kopos“ istorijos atsiradimą.

„Kopą“ Herbertas rašė šešerius metus, kur kas ilgiau, nei paprastai buvo rašomi mokslinės fantastikos kūriniai. Romanas dalimis buvo spausdinamas „Analog Science Fiction and Fact“ žurnale kaip du atskiri kūriniai („Kopos pasaulis“ ir „Kopos pranašas“) 1963 ir 1965 metais. Vėliau, beveik dvidešimt knygų leidėjų atsisakė romaną publikuoti. 1965 m. abi dalis sujungus į vieną, „Kopą“ išleido nedidelė „Chilton“ kompanija Filadelfijoje. Herbertas gavo 7 500 dolerių avanso, o romanas susilaukė nepaprasto populiarumo. Jis laimėjo Nebula premiją už geriausią romaną 1965 m. ir pasidalino Hugo premiją 1966 m.

„Kopa“ nebuvo „akimirksnio“ bestseleris. Iki 1968 m. Herbertas iš jos jau buvo uždirbęs 20 000$, tačiau to neužteko, kad visą laiką galėtų skirti rašymui. 1969–1972 m. dirbo laikraščio „Seattle Post-Intelligencer“ švietimo rašytoju, 1970–1972 m. buvo lektorius Vašingtono universitete. 1972 m. dirbo kaip ekologijos konsultantas Vietname ir Pakistane. 1973 m. buvo televizijos šou „The Tillers“ fotografijos direktorius.

1972 m. nutraukė savo, kaip žurnalisto darbą ir atsidėjo tik rašymui. Septintas ir aštuntas dešimtmečiai Herbertui, kaip rašytojui, buvo komerciškai sėkmingi. Gyveno dvejose vietose – Havajuose ir Olimpiko iškyšulyje Vašingtono valstijoje. Namai iškyšulyje buvo skirti „ekologinės demonstracijos projektui“. Tuo laikotarpiu parašė nemažai knygų ir iškėlė įvairių ekologinių ir psichologinių idėjų. Tęsė „Kopos“ seriją, parašė tris tęsinius – „Kopos mesijas“ (angl. Dune Messiah), „Kopos vaikai“ (angl. Children of Dune) ir „Kopos Imperatorius Dievas“ (angl. God Emperor of Dune). Taip pat parašė „Dosadi eksperimentą“ (angl. The Dosadi Experiment), „Dievų kūrėjai“ (angl. The Godmakers), „Baltasis maras“ (angl. The White Plague) bei tris „Tikslas: tuštuma“ (angl. Destination: Void) tęsinius kartu su Bilu Ransomu (angl. Bill Ransom): „Jėzaus incidentas“ (angl. The Jesus Incident), „Lazaro efektas“ (angl. The Lazarus Effect) ir „Įkalnės faktorius“ (angl. The Ascension Factor).

1974 m. Herberto žmona Beverli susirgo vėžiu ir jai buvo atlikta operacija. Ji išgyveno dar dešimt metų, tačiau sveikata po to stipriai pašlijo. Beverli Herbert mirė 1984 m. vasario 7 d., tais pačiais metais, kai buvo išleistas romanas „Kopos eretikai“ (angl. Heretics of Dune). 1985 m. išleistoje „Kopos kapitulas“ (angl. Chapterhouse Dune) baigiamajame žodyje parašė jausmingą panegiriką savo žmonai, su kuria gyveno 38 metus.

1984 metai buvo labai neramūs Herberto gyvenime. Tais metais, kai mirė žmona, Herberrto karjera tiesiog šoktelėjo į viršų, kai Deividas Linčas pastatė pilnametražį filmą „Kopa“. Nepaisant didelių lūkesčių, nemažo biudžeto ir A-klasės žvaigždių, filmas JAV susilaukė menko dėmesio. Tačiau, priešingai nei JAV, Europoje ir Japonijoje susilaukė puikių kritikų atsiliepimų ir buvo komerciškai sėkmingas.

Po Beverli mirties, Herbertas 1985 m. vedė Teresą Šakleford (angl. Theresa Shackleford). Frenkas Herbertas mirė 1986 m. vasario 11 d. nuo plaučių arterijos tromboembolijos, kai gijo po kasos vėžio operacijos. Rašytojui buvo 65 metai.