Edvardas Dženeris

Edvardas Dženeris (angl. Edward Jenner 1749 m. gegužės 17 d. Berklis, Glosteršyras, Anglija – 1823 m. sausio 26 d. ten pat) – anglų mokslininkas, išradęs pirmąją vakciną.

Anglų gydytojas Edvardas Dženeris buvo žmogus, kuris atrado ir išpopuliarino vakcinacijos techniką, kaip apsisaugojimo nuo siaubingos ligos, raupų, priemonę.

Šiandien, kai, Dženerio dėka, niekas žemėje nebeserga raupais, mes linkę užmiršti, kokios siaubingos buvo tos ligos sukeliamos pasekmės ankstesniais šimtmečiais. Raupai buvo tokie užkrečiami, jog ta liga buvo persirgę beveik visi žmonės Anglijoje. Ir jie buvo tokie pavojingi, kad 10-20 procentų susirgusiųjų mirdavo. Iš išlikusiųjų 10-15 procentų visam gyvenimui būdavo subjauroti gilių randų. Raupais, žinoma, sirgo ne tik Europoje, bet ir Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Kinijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Ypač raupais sirgdavo vaikai.

Daug metų buvo bandyta rasti būdų apsisaugoti nuo raupų. Jau nuo senų laikų buvo žinoma, kad raupais persirgęs žmogus įgyja imunitetą ir antrą kartą neužsikrečia. Todėl Rytuose sveiki žmonės buvo pradėti skiepyti su kokiu nors daiktu, paimtu iš nesunkiai raupais apsirgusio žmogaus. Buvo tikimasi, kad taip užsikrėtęs asmuo lengvai persirgs raupais ir įgis imunitetą. Šį būdą aštuoniolikto amžiaus pradžioje, t. y. gerokai anksčiau už Dženerį, Anglijoje naudojo ledi Marija Vortli Montagu. Taip buvo paskiepytas pats aštuonmetis Dženeris. Tačiau toks apsisaugojimo būdas turėjo didelį trūkumą: daug taip paskiepytų žmonių susirgdavo ne lengvai, o sunkiai, ir likdavo labai randuoti. Maždaug du procentai paskiepytųjų net mirdavo nuo raupų! Žūtbūt reikėjo geresnio apsisaugojimo būdo.

Dženeris gimė 1749 metais Berklyje, Anglijoje. Dvylikos metų jis tapo gydytojo padėjėju. Vėliau studijavo anatomiją ir dirbo ligoninėje. 1792 m. Šv. Andrejaus universitete gavo mediko laipsnį. Maždaug keturiasdešimties metų jis buvo jau pagarsėjęs rajono gydytojas bei chirurgas.

Dženeris žinojo to regiono melžėjų ir fermerių įsitikinimą, kad žmonės, užsikrėtę karvių raupais — nesunkia galvijų liga, kuria, deja, gali užsikrėsti ir žmonės — niekada nesuserga raupais. (Karvių raupai žmogui nepavojingi, nors jų simptomai panašūs į labai švelnią raupų formą.) Dženeris suprato, kad, jeigu fermerių tvirtinimai teisingi, įskiepijus karvės raupų turinčios medžiagos žmonėms, jie bus saugiai paskiepyti ir nuo raupų. Jis kruopščiai tyrinėjo šį faktą ir iki 1796 m. įsitikino, jog tokia nuomonė iš tikrųjų teisinga.

1796 m. Dženeris su medžiaga, paimta nuo karvės raupų pustulos ant melžėjos rankos, paskiepijo aštuonmetį berniuką, Džeimsą Fipsą. Kaip ir tikėtasi, berniukas susirgo karvių raupais, bet greitai pasveiko. Po kelių savaičių Dženeris paskiepijo Fipsą nuo žmogaus raupų. Kaip jis ir manė, vaikas nesusirgo. Po tolimesnių tyrimų Dženeris išdėstė savo rezultatus mažoje knygelėje, kurią jis savarankiškai išleido 1798 m. Šios knygos dėka vakcinacija greitai paplito. Vėliau Dženeris apie vakcinaciją parašė dar penkis straipsnius ir daug metų tobulino savo techniką bei populiarino jos pritaikymą. Vakcinacijos praktika greitai paplito Anglijoje ir tapo privaloma britų armijoje bei laivyne. Ilgainiui ją priėmė visas pasaulis.

Dženeris laisvai siūlė savo techniką pasauliui ir nebandė iš to pasipelnyti. Tačiau 1802 m. britų Parlamentas atsidėkodamas apdovanojo jį didele pinigine premija. Po dvejų metų Parlamentas skyrė jam dar vieną premiją. Jis išgarsėjo visame pasaulyje ir pelnė pripažinimą. Dženeris buvo vedęs ir turėjo tris vaikus. Jis išgyveno septyniasdešimt trejus metus ir mirė 1823 m. pradžioje savo namuose Berklyje.

70 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Kaip minėta, idėja, jog susirgus karvių raupais, įgyjamas imunitetas nuo raupų, buvo ne Dženerio — jis išgirdo ją iš kitų. Atrodo, kad iki Dženerio keli žmonės net buvo paskiepyti nuo karvių raupų. Antra vertus, nors Dženeris nebuvo itin originalus mokslininkas, nedaug kas padarė tiek gero žmonijai. Savo tyrinėjimais bei raštais liaudies įsitikinimą, į kurį profesionalūs medikai niekada rimtai nežiūrėjo, jis pavertė standartine praktika, išgelbėjusią milijonus gyvybių. Nors Dženerio technika padeda apsisaugoti tik nuo vienos ligos, ta liga labai sunki. Jis tikrai vertas tos garbės, kurią jam suteikė jo ir vėlesnės kartos.