Džozefas Listeris (angl. Joseph Lister 1827 m. balandžio 5 d. – Aptonas, Eseksas, Anglija – 1912 m. vasario 10 d. Volmeris, Kentas, Anglija) – žymus anglų chirurgas, labiausiai pagarsėjęs kaip antiseptinių priemonių išpopuliarintojas.
Džozefas Listeris, britų chirurgas, panaudojęs antiseptines priemones chirurgijoje, gimė 1827 metais Aptone, Anglijoje. 1852 m. jis gavo medicinos laipsnį Londono universiteto koledže, kur jam puikiai sekėsi mokytis. 1861 m. jis tapo chirurgu ir aštuonerius metus dirbo Glazgo karališkojoje ligoninėje. Šiuo laikotarpiu jis ir ištobulino antiseptinės chirurgijos metodiką.
Glazgo karališkojoje ligoninėje Listeris buvo atsakingas už palatas naujajame chirurginiame skyriuje. Jis nustebo ten išvydęs pooperacinį mirtingumą. Po operacijų sunkios infekcijos, kaip gangrena, buvo įprastas dalykas. Listeris bandė laikytis savo palatose ypatingos švaros; tačiau to neužteko, kad būtų išvengta didelio mirtingumo. Daugelis gydytojų tvirtino, jog šias infekcijas sukelia miazmos (kenksmingi garai) aplink ligoninę. Tačiau šis paaiškinimas Listerio nepatenkino.
1865 m. jis perskaitė L. Pastero veikalą ir susipažino su bakterine ligų teorija. Tuomet Listeriui ir kilo pati svarbiausia jo idėja. Jeigu infekcijas sukelia mikrobai, vadinasi, geriausias būdas išvengti pooperacinių infekcijų — tai nužudyti mikrobus, jiems dar nepatekus į atvirą žaizdą. Naudodamasis karbolio rūgšties tirpalu bakterijoms naikinti, Listeris sukūrė naują antiseptinių procedūrų seriją. Prieš kiekvieną operaciją jis ne tik rūpestingai plaudavosi rankas, bet patikrindavo, ar absoliučiai švarūs naudojami instrumentai bei drabužiai. Kurį laiką jis net purkšdavo karbolio rūgšties tirpalą į operacinės patalpos orą. Tai lėmė didelį pooperacinio mirtingumo sumažėjimą. 1861 — 1865 m. pooperacinis mirtingumas vyrų palatoje sudarė 45 procentus. Iki 1869 m. jis sumažėjo iki 15 procentų.
Pirmasis Listerio veikalas apie antiseptinę chirurgiją buvo išleistas 1867 m. Jo idėjos buvo priimtos ne iš karto. Tačiau 1869 m. jam buvo pasiūlytas Edinburgo universiteto Klinikinės chirurgijos katedros vadovo postas, ir per septynerius darbo metus jis išgarsėjo. 1875 m. Listeris skaitė paskaitas apie savo idėjas bei metodus Vokietijoje, kitais metais — Jungtinėse Valstijose. Tačiau daugelis gydytojų vis dar netikėjo.
1877 m. Listeris užėmė Londono karališkojo koledžo Klinikinės chirurgijos katedros vadovo postą ir išbuvo jame daugiau kaip penkiolika metų. Demonstruodamas antiseptinės chirurgijos metodus Londone, jis sulaukė didelio susidomėjimo tarp medikų, ir jo idėjos buvo vis labiau priimamos. Iki Listerio gyvenimo pabaigos jo antiseptinės chirurgijos metodai laimėjo visuotiną gydytojų pripažinimą.
Listeris buvo ne kartą apdovanotas už savo darbą. Penkerius metus jis buvo Londono karališkosios draugijos prezidentas, buvo ir karalienės Viktorijos asmeninis gydytojas. Vedęs, tačiau be vaikų, Listeris išgyveno beveik aštuoniasdešimt penkerius metus. Jis mirė 1912 metais Valmeryje, Anglijoje.
60 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Listerio inovacijos padarė perversmą chirurgijoje ir išgelbėjo daug milijonų gyvybių. Dabar nuo pooperacinių infekcijų ne tik miršta daug mažiau žmonių, bet chirurgija gelbsti ir aibes žmonių, kurie nebūtų norėję operuotis, jei infekcijos pavojus būtų toks didelis, kaip prieš šimtą metų. Be to, chirurgai dabar gali imtis sudėtingų operacijų, kurių nebūtų drįsę daryti anksčiau, kai infekcijos pavojus buvo toks didelis. Pavyzdžiui, prieš šimtą metų nebuvo galima net įsivaizduoti operacijų su krūtinės ląstos atvėrimu. Nors šiandieninės antiseptinės chirurgijos technika skiriasi nuo Listerio naudotų antiseptinių metodų, pagrindinės idėjos yra tos pačios, remiasi Listerio principais.
Kas nors gali tvirtinti, jog šios idėjos akivaizdus Pastero atradimų padarinys, tad Listerio nuopelnas nedidelis. Tačiau, nepaisant Pastero raštų, kažkas turėjo ištobulinti ir išpopuliarinti antiseptinės chirurgijos techniką. Listerio ir Pastero įtraukimas nereiškia, kad tas pats atradimas skaičiuojamas du kartus. Bakterinės ligų teorijos pritaikymas yra toks reikšmingas, jog, nors nuopelnus pasidalija Pasteras, Levenhukas, Flemingas ir Listeris, jie visi verti vietų šiame sąraše.
Dėl tokios aukštos Listerio vietos galimas ir kitas paprieštaravimas. Beveik dvidešimt metų anksčiau už Listerio atliktą darbą vengrų gydytojas I. Semelveisas (1818 — 1865), dirbdamas Vienos bendrojoje ligoninėje, aiškiai pademonstravo antiseptinių procedūrų privalumus ir akušerijoje, ir chirurgijoje. Tačiau, nors Semelveisas tapo profesoriumi ir savo idėjas išdėstė puikioje knygoje, jis buvo daugiausiai ignoruojamas. Būtent Džozefo Listerio raštai, kalbos ir demonstravimai pagaliau įtikino medikus antiseptinių procedūrų medicinos praktikoje būtinybe.
Leave a Reply