Dženg He

Dženg He

Dženg He (trad. kin.: 鄭和; pinyin: Zhèng Hé; 1371–1433 m.) buvo kinų jūrininkas, tyrėjas, diplomatas ir flotilės admirolas, kurio kelionės pavadintos „Eunucho Sanbao kelionės į Vakarų vandenyną“ (三保太監下西洋).

Gimė kaip Ma He (馬和) kinų musulmonų (hujų) šeimoje, gyvenusioje dabartiniame Junane, Dziningo vietovėje prie Diano ežero. Jis buvo tolimas persų kilmės Junano valdovo Sajido Adžalo Šamso al Dino Omaro, gyvenusio XIII a., giminaitis. Jo tėvas ir senelis turėjo garbingą hadžio titulą. 1381 m. Ma He tėvas buvo nužudytas, o jis pats buvo pagrobtas Mingų, paverstas enuchu ir tapo Či princo Džu Di teismo nariu. Ma He įgavo princo pasitikėjimą, dalyvavo kovoje prieš princo konkurentą Džu Junveną. 1402 m. Džu Di tapo imperatoriumi, o Ma He už nuopelnus suteiktas Dženg He vardas ir teismo vadovo titulas.

1405 m. imperatoriaus įsakymu pastatyta galinga laivų flotilė. Ji turėjo aplankyti kaimyninius kraštus, suaktyvinti Kinijos prekybinius ryšius, išplėsti karinę galią ir mokesčių tinklą. Dženg He buvo paskirtas laivyno admirolu, o jo padėjėju – Vang Dzingongas. 1405 m. liepos 11 d. pirmoji ekspedicija, kurią sudarė 317 laivų ir 28 tūkst. žmonių, pajudėjo iš Sudžou uosto. Flotilė plaukė į pietus, aplankė Vietnamą, Malajų salyną, Melaką (kur įkūrė svarbų prekybinį uostą), Indiją. Iš ten Dženg He pasiekė Arabijos pusiasalį bei Rytų Afrikos pakrantes. Kinai pardavinėjo porcelianą, šilką, auksą, sidabrą, o mainais gavo prieskonių, dramblio kaulo, iš Afrikos į Kiniją atgabeno stručių, zebrų, kupranugarių, žirafų.

Nors tai buvo pirmoji tokio masto ekspedicija pasaulyje, jos metu nebuvo atlikta geografinių atradimų – Dženg He plaukė pirkliams ir jūrininkams žinomais maršrutais, samdė vietinius jūreivius, gerai žinančius tuos jūrų kelius. Nors Dženg He daugiausia taikė diplomatines priemones, bet nevengė panaudoti ir karinės galios – kovojo prieš piratus, jėga užėmė Kotės karalystę (Ceilonas).

1424 m. mirus imperatoriui Džu Di, naujas valdovas Hongsi nutraukė ekspedicijas ir Dženg He paskyrė Nandzingo gynėju. 1425 m. Kinijos imperatoriumi tapus Suande, Dženg He gavo nurodymą pastatyti Nandzinge porceliano pagodą, o 1430 m. išsiųstas į savo paskutinę ekspediciją. Joje keliautojas ir mirė. Nors Kinijoje yra Dženg He kapas, jis yra tuščias.

Spekuliuojama, kad paskutinės Dženg He kelionės metu, jis galėjęs pasiekti Atlanto vandenyną. 1459 m. venecijiečių kartografo Fra Mauro žemėlapyje, kuriame pavaizduotas Senasis Pasaulis, yra užuomina apie ekspediciją iš Indijos, nuplaukusią į Pietų Afriką bei džonkos paveikslėlis. Sukurta netgi teorija, jo keliautojas pasiekęs Amerikos krantus.

Vėliau siekiant sumenkinti Mingų dinastijos nuopelnus, daug dokumentų apie Dženg He keliones sunaikinta. Tačiau svarbiausia informacija istorijos šaltiniuose išliko, be to, Dženg He tapo liaudies folkloro veikėju, apie jo keliones sukurtas epas „Eunucho Sanbao kelionės į Vakarų vandenyną“.