Džeimsas Vatas (angl. James Watt; 1736 m. sausio 19 d. – 1819 m. rugpjūčio 19 d.) – britų inžinierius, išradęs garo mašiną.
Škotas Džeimsas Vatas, dažnai pristatomas kaip garo variklio išradėjas, buvo pagrindinė industrinės revoliucijos figūra. Iš tikrųjų garo variklį Vatas sukonstravo ne pirmasis. Panašius prietaisus pirmame amžiuje aprašė Aleksandrijos Didvyris. 1608 m. Tomas Seiveris užpatentavo vandeniui pumpuoti naudojamą garo variklį, o 1712 m. anglas Tomas Niukomenas užpatentavo kažkokią patobulintą versiją. Vis dėlto Niukomeno variklis buvo toks neefektyvus, kad jį naudojo tik vandens pumpavimui iš anglies kasyklų.
1764 m. taisydamas Niukomeno prietaiso modelį, Vatas pats susidomėjo garo varikliu. Nors kaip instrumentų gamintojas mokęsis tik vienerius metus, Vatas turėjo didelį išradėjo talentą. Jo atliktas Niukomeno išradimo patobulinimas toks svarbus, jog teisinga būtent Vatą laikyti pirmojo praktinio garo variklio išradėju.
Pirmasis svarbus Vato patobulinimas, kurį jis užpatentavo 1769 m., buvo atskiras kondensavimo kameros pridėjimas. Be to, jis izoliavo garo cilindrą, o 1782 m. išrado dviejų cilindrų garo variklį. Kartu su keliais mažesniais patobulinimais šios inovacijos lėmė keturgubai ar daugiau padidėjusį garo variklio efektyvumą. Praktiškai šis efektyvumo padidėjimas reiškė skirtumą tarp gudraus, bet ne itin naudingo prietaiso ir milžinišką industrinę naudą turinčio prietaiso.
1781 m. Vatas išrado dar keletą mechanizmų, grįžtamąjį variklio judėjimą paverčiančių rotaciniu judėjimu. Šis prietaisas labai išplėtė garo variklio pritaikymo galimybes. 1788 m. Vatas išrado centrifuginį reguliatorių, automatiškai kontroliuojantį variklio greitį; 1790 m. — spaudimo matavimo prietaisą, skaitiklį, indikatorių ir atliko daugelį kitų patobulinimų.
Pats Vatas nebuvo linkęs į verslą. Tačiau 1775 m. jis užmezgė ryšius su M. Bultonu, inžinieriumi ir labai gabiu biznieriumi. Per dvidešimt penkerius metus Vato ir Bultono firma pagamino daugybę garo variklių, ir abu jie praturtėjo.
22 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)
Sunku būtų pervertinti garo variklio svarbą. Industrinėje revoliucijoje, tiesa, savo vaidmenį atliko ir aibę kitų išradimų — kalnakasybos, metalurgijos, mašinų gamybos srityje. Vienas kitas išradėjas dirbo dar prieš Vatą. Tačiau daugelis kitų išradėjų padarė tik nedidelius patobulinimus, ir nė vienas jų nebuvo gyvybiškai svarbus industrinėje revoliucijoje. Visiškai kitaip su garo varikliu, kuris atliko esminį vaidmenį ir be kurio industrinė revoliucija būtų buvusi absoliučiai kitokia. Anksčiau, nors šiek tiek buvo naudojami ir vėjo malūnai bei vandens ratai, pagrindinis jėgos šaltinis visada buvo žmogaus raumenys. Šis veiksnys labai apribojo gamybos produktyvumą. Išradus garo variklį, šio apribojimo nebeliko. Dabar produkcijai buvo galima skirti didelius energijos kiekius, ir ji labai išsiplėtė. Po 1973 m. naftos embargo tapo aišku, kaip neigiamai energijos stygius gali paveikti industrinę sistemą; taigi šis įvykis gali leisti bent iš dalies suprasti Vato išradimų svarbą industrinei revoliucijai.
Industrinė revoliucija istoriškai įvyko maždaug tuo pačiu metu, kaip Amerikos ir Prancūzijos revoliucijos. Nors tada tai gal dar nebuvo akivaizdu, šiandien matome, jog industrinė revoliucija padarė daug didesnę įtaką žmonių kasdienybei, negu kuri nors iš tų svarbių politinių revoliucijų. Taigi Džeimsas Vatas buvo vienas įtakingiausių žmonių istorijoje.
Leave a Reply