Doris Lessing

Doris Lessing

Doris May Lessing (mergautinė pavardė Tayler, g. 1919 m. spalio 22 d. – m. 2013 m. lapkričio 17 d.) – britų rašytoja. Jos garsiausi romanai: Žolė dainuoja, Auksinė užrašų knyga, penkių fantastinių romanų ciklas Kanopas Arge.

2007 m. Lessing gavo Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija ją apibūdino kaip „moteriškos patirties rašytoją, kuri su skepticizmu, ugnies ir vizijų galia tiriamuoju žvilgsniu naršo po susiskaldžiusią civilizaciją“. Tuo metu Lessing buvo vienuolikta moteris ir vyriausias asmuo, laimėjęs Nobelio literatūros premiją.

2001 m. Doris Lessing gavo David Cohen prizą už nuopelnus britų literatūroje. 2008 m. The Times paskelbė, kad ji užėmė penktą vietą „50 didžiausių britų rašytojų nuo 1945 m. sąraše“.

Doris Lessing gimė Persijoje 1919 m. spalio 22 d. anglams kapitonui Alfredui Taileriui ir jo žmonai Emilei Modei Tailer (mergautinė McVeagh). Jos tėvas prarado koją per Pirmąjį pasaulinį karą ir sutiko būsimą žmoną, kuri dirbo sesele, Royal Free ligoninėje, kur jis atsigavo po amputacijos. Vedę jie persikėlė į Kermanšahą, kad taptu Persijos imperatoriškojo banko klerku ir čia jiems gimė dukra 1919 m. Po to šeima persikėlė į Pietų Rodeziją (dabar Zimbabvė) 1925 m., kad augintų kukurūzus, kai tėvas nupirko tūkstantį akrų krūmynų. Emilė Tailer mėgino gyventi „šiuolaikiškai“ laukinėje aplinkoje, o tai būtų buvę įmanoma, jei šeima turtinga. Tačiau ferma buvo nesėkminga ir laukti turtai neatėjo.

Doris mokėsi Romos katalikų vienuolyno mergaičių mokykloje Salisburyje (dabar Hararė). Ji paliko mokyklą 14 metų ir nuo to laiko mokėsi pati. 15 metų ji paliko namus ir tapo vaikų aukle. Ji pradėjo skaityti knygas apie politiką ir sociologiją, kurias davė jos darbdavys, ir tuo metu pradėjo rašyti. 1937 m. Doris persikėlė į Salisburį dirbti telefono operatore ir greitai ištekėjo už pirmojo vyro Franko Visdomo, su kuriuo susilaukė dviejų vaikų (Džono ir Žano) prieš skyrybas 1943 m.

Po skyrybų ji įsitraukė į Kairiųjų knygų klubo bendruomenę, komunistinį būrelį, į kurį įstojo prieš metus. Čia ji sutiko antrą vyrą Gotfrydą Lesingą. Jie greitai susituokė ir susilaukė sūnaus (Petro), kol santuoka irgi iširo 1949 m. Gotfrydas Lesingas vėliau tapo VDR ambasadoriumi Ugandoje ir buvo nužudytas 1979 m. per sukilimą prieš Idi Amin.

Kai ji išvyko į Londoną siekti rašytojos karjeros ir komunistinių idealų, ji paliko du kūdikius su jų tėvu Pietų Afrikoje (vaikas iš antrosios santuokos vyko su ja). Vėliau ji teigė, kad neturėjo pasirinkimo: “Ilgai maniau, kad pasielgiau drąsiai. Nėra nieko nuobodesnio intelektualiai moteriai kaip praleisti neribotą laiko kiekį su mažais vaikais. Aš jaučiau, kad nebuvau geriausias žmogus jiems užauginti. Aš būčiau tapusi alkoholike ar nusivylusia intelektuale kaip mano motina.