Cher (tikrasis vardas Cherilyn Sarkisian, g. 1946 m. gegužės 20 d., JAV) – JAV dainininkė, dainų autorė, aktorė ir režisierė.
Tituluojama pop deive, ji tarp savo daugybės muzikos, televizijos ir filmų laimėjimų turi Oskarą, Grammy, Emmy ir tris Auksinio Gaublio apdovanojimus.
Cher pradėjo karjerą būdama 17 metų ir išgarsėjo pasirodžiusi poproko duete Sonny & Cher, kai jų daina „I Got You Babe“ 1965 m. staiga tapo hitu. Vėliau ji pradėjo savo kaip solo atlikėjos karjerą bei tapo televizijos žvaigžde 8-ame dešimtmetyje pasirodžiusi varjetė laidoje The Sonny and Cher Comedy Hour, už kurią ji laimėjo Auksinį gaublį. Už palankiai kritikų įvertintą pasirodymą kino filme „Karen Silkvud“ (Silkwood) 1984 m. ji buvo nominuota Oskarui kaip Geriausia antraplanio vaidmens aktorė. Vėliau Cher vaidino tokiuose populiariuose filmuose kaip „Kaukė“ (Mask), „Istviko raganos“ (The Witches of Eastwick) ir „Pamišę“ (Moonstruck), už kurį 1988 m. ji laimėjo Oskarą kaip Geriausia aktorė.
Cher yra vienintelė atlikėja turinti Nr.1 hitų Billboard topuose kiekviename iš praėjusių šešių dešimtmečių. Jos hitas šokių muzikos singlas „Believe“ yra perkamiausias jos įrašas ir perkamiausias 1999 m. singlas, kurio parduota daugiau nei 10 mln. kopijų visame pasaulyje. Ji pasiekė rekordą tope Billboard Hot 100 – tarp pirmo (išleisto 1965 m.) ir paskutinio (išleisto 1998 m.) jos Nr. 1 hitų yra 33 metų laiko tarpas. 2002-2005 m. vykęs Cher „Atsisveikinimo turas“ tapo sėkmingiausiu iki tol moters solo atlikėjos koncertiniu turu.
Per savo karjerą, kuri dabar viršija 45 metus, Cher tapo legendine pop kultūros ikona ir viena iš populiariausių artisčių muzikos istorijoje, pardavusi daugiau nei 100 mln. albumų visame pasaulyje. Po trejų metų pertraukos, 2008 m. gegužės 6 d. ji pradėjo savo koncertinį turą Cher at the Colosseum Las Vegase, kuris tęsėsi iki 2011 m. vasario. Ji išsiskiria savo sodriu kontralto balsu.
Cher gimė 1946 m. gegužės 20 d. El Centro mieste, Kalifornijoje. Jos tėvas, John Sarkisian, buvo emigrantas iš Armėnijos ir dirbo vilkikų vairuotoju. Motina Georgia Holt (tikrasis vardas Jackie Jean Crouch) čerokių, britų ir vokiečių kilmės amerikietė buvo aktorė ir modelis. Cher tėvai išsiskyrė kai ji dar buvo visai maža ir ji buvo užauginta motinos ir patėvio Gilbert LaPiere, kuris įsivaikino Cher. Dėl finansinių problemų, Cher motina atidavė ją kuriam laikui į globos namus. Vėliau jos motina suteikė pinigų už vaidybos pamokas, kad padėtų jos karjerai. Dėl sunkios, nedegnozuotos disleksijos, ji paliko mokyklą būdama šešiolikos.
Tuo metu 7-ojo dešimtmečio pradžioje Cher susitikinėjo su aktoriumi Warren Beatty. Sonny ir Cher pirmąkart susitiko 1962 m. Jie susituokė 1963 m., o vestuvių ceremonija įvyko 1964 m. spalio 27 d. Tichuanos mieste, Meksikoje. Jų vienintelis vaikas Chaz Bono (iki 2009 m. Chastity Bono) gimė 1969 m. kovo 4 d. Cher ir Sonny išsiskyrė 1975 m. birželio 23 d. Tais pačiais metais Cher susituokė antrąkart su roko žvaigžde Gregg’u Allman’u. Jų sūnus Elijah Blue Allman grupės Deadsy narys gimė 1976 m. liepos 10 d. Cher ir Gregg išsiskyrė 1979 m.
9-ajame dešimtmetyje Cher susitikinėjo su kur kas jaunesniais vyrais už save aktoriais Val’u Kilmer’iu ir Tom’u Cruise’u. Taip pat su 22 metų kepėju Rob’u Camilletti, su kuriuo susipažino per savo 40-ąjį gimtadienį ir kartu pragyveno trejus metus. 10-ajame dešimtmetyje Cher susitikinėjo su grupės Bon Jovi gitaristu Richie’iu Sambora bei muzikantais Eric’u Clapton’u ir Mark’u Hudson’u.
Sonny dirbo pas įrašų prodiuserį Phil’ą Spector’ą Holivude. Sonny ir Cher greitai tapo draugais, o vėliau ir susituokė. Dėka Sonny, Cher pradėjo dainuoti kaip pritariantysis vokalas. Sudainavo keliuose Spector’o įrašuose, tokiuose kaip The Righteous Brothers „You’ve Lost That Loving Feeling“, Darlene Love „A Fine, Fine Boy“, The Crystals „Da Doo Ron Ron“ ir The Ronettes „Be My Baby“.
Pirmasis Cher solo įrašas „Ringo, I Love You“, kurį ji išleido pasivadinusi Bonnie Jo Mason, nebuvo sėkmingas. Antrasis bandymas „Dream Baby“ išleistas pasivadinus Cherilyn. Abu įrašai išleisti 1964 m.
Sonny toliau rašant ir prodiusuojant dainas, Sonny ir Cher pirmąkart pasirodė kaip duetas Caesar and Cleo. Jie nesulaukė didelio dėmesio, nors 1964 m. ir išleido singlą „The Letter“, kuris pasirodė antrojoje plokštelės „Baby Don’t Go“ pusėje.
Prieš išgarsėdamas kaip Sonny & Cher, duetas išleido albumą pasivadinęs „Caesar and Cleo“. Pirmasis Sonny & Cher albumas Look At Us buvo išleistas 1965 m. vasarą. Šiame albume buvo ir didžiulio pasisekimo sulaukęs singlas „I Got You Babe“ (1965), kuris pasiekė topo Billboard Hot 100 1-ąją vietą 1965 m. rugpjūtį, o antrąkart išleista daina „Baby Don’t Go“ – 8-ąją. Po to sekė mažesni hitai „Just You“ (20-oji vieta JAV, 1965 m.) „But You’re Mine“ (15-oji vieta JAV, 1965 m.), „What Now My Love“ (14-oji vieta JAV, 1966 m.), „Little Man“ (21-oji vieta JAV, 1966 m.) bei „The Beat Goes On“ (6-oji vieta JAV, 1967 m.), kuris grąžino duetą į Top 10. Tarp 1965 – 1972 m. 11 Sonny ir Cher dainų tapo Billboard Top 40 hitais įskaitant ir šešis Top 10 hitus.
Keliaudamas ir rengdamas pasirodymus visame pasaulyje, duetas tapo sensacija. Jiedu pasirodė garsiausiose to meto televizijos laidose, tokiose kaip The Ed Sullivan Show, American Bandstand, Top of the Pops, Hollywood A Go-Go, Podunk, Hollywood Palace, Hullabaloo, Beat Club, Ready Steady Go! ir Shindig!.
Nors iš pradžių laikyta šiek tiek nerangia ir mažiau svarbia dueto dalimi, Cher slėpė savo scenos baimę ir nervingumą sąmojingomis replikomis nukreiptomis į savo partnerį. Ji netrukus iškilo kaip tiesmukesnė, drąsesnė ir labiau provokuojanti dueto pusė. Dėl savo tamsios egzotiškos išvaizdos ji tapo mados etalonu, padėjusiu išpopuliarinti į apačią platėjančias kelnes ir į gyvus pasirodymus įtraukti ekscentriškas sukneles, hipių drabužius ir įmantrius kostiumus.
1965 m. Cher išleido solo albumą „All I Really Want to Do“, kuris pasiekė 16-ą vietą albumų tope Billboard 200. Bob’o Dylan’o dainos „All I Really Want to Do“ koveris pasiekė 15-ą vietą tope Billboard Hot 100.
1966 m. Cher su įrašų kompanija Imperial Records išleido antrąjį solo albumą „The Sonny Side of Cher“. Jis pasiekė 26-ą vietą JAV ir 11-ą Jungtinės Karalystės topuose. Didžiausią pasisekimą turėjo singlai „Where Do You Go“ (25-oji vieta tope Billboard Hot 100) ir „Bang Bang (My Baby Shot Me Down)“ (2-oji vieta tope Billboard Hot 100). Abu hitai parašyti ir prodiusuoti Sonny Bono. Pastaroji daina buvo didžiausias Cher solo hitas 7-ajame dešimtmetyje. Šią dainą perdainavo Frank Sinatra, Nancy Sinatra, Cliff Richard, Petula Clark ir Terry Reid. Tais pačiais metais ji išleido dar vieną albumą „Cher“. Albumas nebuvo toks sėkmingas kaip ankstesnieji, tačiau jame buvo hitas „Sunny“, kuris Europoje pateko į topų dešimtukus.
Stengdamasis pasinaudoti dueto sėkme, Sonny suorganizavo kino projektą, kuriame abu suvaidino. Tačiau nepaisant tuo metu dar nepatyrusio režisieriaus William’o Friedkin’o ir aktoriaus George’o Sanders’o pastangų, 1967 m. pasirodęs „Good Times“ buvo nesėkmingas. Cher tęsė solo karjerą ir išleido albumą „Backstage“, kuris taip pat nebuvo sėkmingas.
1968 m. sumažėjus albumų pardavimams Sonny ir Cher karjera pakibo ant plauko. Jų švelnus, lengvai klausomas folkroko skambesys ir gyvenimas be narkotikų tapo nebemadingas eroje, kurioje populiarėjo psichodelinis rokas ir bei keitėsi visa Amerikos pop kultūra.
1969 m. duetas vėl pabandė sėkmę kine su Bono parašytu ir prodiusuotu filmu „Chastity“, kuris turėjo tapti Cher kaip aktorės debiutu. Filmas, režisuotas Alessio De Paulo, vėl virto komercine nesėkme.
Sonny nusprendė eiti į priekį, darydamas naują dueto karjerą Las Vegaso viešbučiuose, kur jie linksmino publiką su Cher kaip sąmojinga dainininke ir Sonny, geraširdiškai priimančiu jos užgaules. Sonny kontroliavo kiekvieną jų pasirodymų aspektą, nuo muzikinių aranžuočių iki pokštų rašymo. Nors sėkmė ėjo labai lėtai, jiems pasisekė, kai šou dalyvavo televizijos talentų ieškotojai, kurie pastebėjo dueto galimybes sėkmingai pasirodyti televizijoje.
1971 m. Sonny ir Cher pasirodė savo pirmajame televizijos šou The Sonny and Cher Nitty Gritty Hour. Pokalbių, komedijos, parodijų ir gyvos muzikos mišinys atnešė laidai sėkmę. Televizijos CBS programų vadovas Fred Silverman pasiūlė duetui vesti laidą The Sonny and Cher Comedy Hour, kuri debiutavo 1971 m. kaip vasaros laida. Vėliau tais pačiais metais šou sugrįžo į televiziją žiūrimiausiu laiku ir greitai tapo hitu, patekdamas į žiūrimiausių laidų dešimtuką. Per savo gyvavimo laikotarpį šou buvo nominuotas 15 Emmy apdovanojimų ir laimėjo vieną už režisūrą.
Tarp daugelio svečių pasirodžiusių The Sonny and Cher Comedy Hour buvo Chuck Berry, Carol Burnett, George Burns, Glen Campbell, Dick Clark, Tony Curtis, Bobby Darin, Phyllis Diller, Farrah Fawcett, Merv Griffin, The Jackson Five, Jerry Lee Lewis, Liberace, Steve Martin, Ronald Reagan, Burt Reynolds, Lynn Anderson, The Righteous Brothers, Neil Sedaka, Dinah Shore, Sally Struthers, The Supremes ir Raquel Welch.
Duetas atgaivino savo mizikinę karjerą ir su įrašų kompanijomis Kapp Records ir MCA Records išleido keturis naujus albumus, kuriuose buvo du Top 10 hitai: „All I Ever Need Is You“ (7-oji vieta JAV, 1971 m.) ir „A Cowboy’s Work Is Never Done“ (8-oji vieta JAV, 1972 m.).
Būdama 25 metų Cher tęsė solo karjerą pasitelkusi prodiuserio Snuff Garrett pagalbą. Jos pirmasis hitas pasiekęs pirmąją topų vietą buvo „Gypsys, Tramps & Thieves“ (1971). 1971 m. rugsėjį išleistas to paties pavadinimo albumas pasiekė 16-ąją topo Billboard 200 vietą ir išbuvo jame 45 savaites. Kitas to paties albumo singlas „The Way of Love“ 1972 m. kovą pasiekė 7-ąją vietą.
Antrasis Cher hitas pasiekęs topų viršūnes „Half-Breed“ (1973) tapo Auksinio albumo „Half-Breed“ tituline daina. 1974 m. Cher išleido trečiąjį hitą, pasiekusį pirmąsias topų vietas „Dark Lady“ (1974), kuris pasirodė to paties pavadinimo albume. Tais pačiai metais Cher išleido pirmąjį savo hitų albumą „Greatest Hits“.
Trečiajame šou „Sonny and Cher Comedy Hour“ sezone Sonny ir Cher santykiai pablogėjo, duetas išsiskyrė, taip pat buvo nutraukta ir laida, nepaisant jos didelio populiarumo tarp žiūrovų. 1974 m. Cher laimėjo Auksinį gaublį už Geriausią aktorės pasirodymą televizijos laidoje „The Sonny and Cher Comedy Hour“.
1974 m. pabaigoje Bono pradėjo kurti savo paties šou The Sonny Comedy Revue, o Cher taip pat paskelbė apie planus vesti savo laidą. Po šešių savaičių nuo debiuto Bono šou staiga buvo nutrauktas. Duetas galiausiai vėl bendradarbiaus dar dvejuose jų bendros laidos sezonuose.
„The Cher Show“ debiutavo 1975 m. vasario 16 d., kuriame pasirodė Flip Wilson, Bette Midler ir specialus svečias Elton John. Po kelių savaičių Cloris Leachman ir Jack Albertson laimėjo Emmy padovanojimus už savo pasirodymus laidoje kaip kviestinės žvaigždės, o laida tais pačiais metais buvo nominuota dar keturiems Emmy apdovanojimams. Kiti laidoje pasirodę svečiai buvo Pat Boone, David Bowie, Ray Charles, Dion, Patti Labelle, Cheryl Ladd, Wayne Newton, Linda Ronstadt, Lily Tomlin ir Frankie Valli. Pirmąjį sezoną laida pasiekė 22-ąją žiūrimiausių laidų vietą.
Dėl apnuoginto Cher pilvo ir drąsių drabužių, sukurtų dizainerio Bob Mackie, 1975 m. laida sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Jos šou išsiskyrė dažnu groteskinių kostiumų keitimu. „The Cher Show“ buvo transliuojamas dvejus sezonus, kol Cher su savo buvusiu sutuoktiniu nusprendė atkurti „The Sonny and Cher Comedy Hour“.
Su savo naujuoju sutuoktiniu roko muzikantu Gregg’u Allman’u, pasivadinę „Allman and Woman“, jiedu išleido albumą „Two the Hard Way“, kuriame buvo Smokey’o Robinson’o hitas „You’ve Really Got a Hold on Me“. Tačiau albumas pasisekimo nesusilaukė.
Nuo 1975 iki 1978 Cher išleido dar kelis nelabai sėkmingus albumus: „Stars“, „I’d Rather Believe in You“ ir „Cherished“.
1976 m. vasario 2 d. „The Sonny and Cher Show“ dar kartą debiutavo patekdamas į žiūrimiausių laidų dešimtuką. Tarp svečių pasirodžiusių laidoje buvo Frankie Avalon, Muhammed Ali, Raymond Burr, Ruth Buzzi, Charo, Barbara Eden, Farrah Fawcett, Terri Garr, Bob Hope, Don Knotts, Jerry Lewis, Tony Orlando, The Osmonds, Debbie Reynolds, The Smothers Brothers, Tina Turner, Twiggy ir Betty White. Tačiau reitingai greitai smuko ir šou buvo nutrauktas po antrojo sezono. 1976 m. Mego Toys išleido Sonny ir Cher žaislų ir lėlių liniją. Šio modelio lėlių išleidimas sutapo su The Sonny & Cher Show populiarumu. Jų sėkmė televizijoje, nors ir trumpa, bendrai paėmus buvo unikali, nes varjetė laidos, išskyrus The Carol Burnett Show, nebežavėjo žiūrovų.
1978 m. Cher trumpam grįžo į televiziją žiurimiausiu laiku su specialia vieno epizodo laida Cher… Special (joje dalyvavusi kviestinė žvaigždė Dolly Parton buvo nominuota Emmy apdovanojimui), o 1979 m. – Cher … and Other Fantasies. Vienas iš svarbiausių jos fanams buvo dainų ir šokių numeris, paremtas miuziklu West Side Story, kuriame Cher suvaidino kiekvieną personažą. 1979 m. ji oficialiai pasikeitė vardą į Cher. Tų pačių metų pavasarį Sonny ir Cher paskutinį kartą (iki jų daug diskusijų sukėlusio 1987 m. pasirodymo Letterman’o laidoje) pasirodė kartu laidoje „The Mike Douglas Show“ ir sudainavo dainų „United We Stand“ ir „Without You“ popuri.
1979 m. pabaigoje Cher pasirašė kontraktą su Casablanca Records ir išleido kitą Top-10 singlą „Take Me Home“ (8-oji vieta JAV) bei to paties pavadinimo albumą, kuris tapo Auksiniu. Albumo „Prisoner“, išleisto tais pačiais metais, viršelyje Cher pasirodė beveik nuoga ir surakinta grandinėmis. Tai sukėlė diskusijas tarp kai kurių už moterų teises kovojančių grupių. Albumo singlas „Hell on Wheels“ tapo nedideliu hitu ir buvo panaudotas filmo Roller Boogie garso takelyje.
1980 m. Cher parašė paskutinę savo disko stiliaus dainą „Bad Love“ filmui „Foxes“. Tais pačiais metais ji su tuometiniu savo partneriu gitaristu Les Dudek įkūrė roko grupę Black Rose ir išleido to paties pavadinimo albumą. Albumas nebuvo sėkmingas ir grupė iširo kitais metais.
1981 m. Cher išleido pirmąjį savo Top 5 hitą Jungtinėje Karalystėje per 10 metų „Dead Ringer for Love“ sudainavusi duetu su Meat Loaf jo albumui „Dead Ringer“. 1982 m. Cher išleido albumą I Paralyze, kurį reklamavo laidose American Bandstand ir The Tonight Show, tačiau kritikai albumą supeikė ir pardavimai buvo maži.
Nesisekant išleiti hitų ir parduoti daug albumų, Cher nusprendė rimtai pasinerti į aktorystę. 1982 m. Cher suvaidino savo pirmąjį didesnį vaidmenį Robert’o Altman’o filme „Come Back to the Five and Dime, Jimmy Dean, Jimmy Dean“ ir buvo nominuota Auksniam gaubliui.
1983 m. kartu su aktoriais Meryl Streep ir Kurt’u Russell’u ji suvaidino lesbietę dramoje „Silkwood“. Ji buvo pirmąkart nominuota Oskarui bei gavo Auksinį gaublį už Geriausią antraplanį moters vaidmenį.
1985 m. Cher atliko pagrindinį vaidmenį Peter’io Bogdanovich’iaus filme „Mask“. Jame taip pat vaidino Eric Stoltz, Laura Dern, Estelle Getty ir Sam Elliott. Filmas debiutavo 3-oje kino kasų vietoje ir yra laikomas jos pirmaja kaip pagrindinės aktorės kritikų ir komercine sėkme. Už šį vaidmenį ji laimėjo Geriausios aktorės prizą Kanų kino festivalyje ir buvo nominuota Auksiniam gaubliui kaip Geriausia kino filmo aktorė.
1985 m. Cher buvo pagerbta Harvardo universiteto Metų moters apdovanojimu.
1987 m. Cher suvaidino trijuose filmuose: trileryje „Suspect“ su Dennis’u Quaid’u, juodojoje komedijoje „The Witches of Eastwick“ su Jack’u Nicholson’u, Susan Sarandon ir Michelle Pfeiffer, ir romantinėje komedijoje „Moonstruck“ su Nicolas’u Cage’u ir Olympia Dukakis. Už filmą „Moonstruck“, režisuotą Norman’o Jewison’o, ji laimėjo Oskarą kaip Geriausia aktorė. Taip pat laimėjo Auksinį gaublį kaip Geriausia komedijinė aktorė ir People’s Choice apdovanojimą kaip Mėgstamiausia moteris žvaigždė.
1987 m. Cher su roko prodiuserio John’o Kalodner’io koordinavimu atgaivino savo muzikinę karjerą po penkerių metų pertraukos. Su įrašų kompanija Geffen Records Cher išleido pirmąjį iš savo trijų labai sėkmingų roko albumų, kuriems dainas rašė Diane Warren, Jon Bon Jovi, Richie Sambora, Desmond Child, Mark Mangold ir Michael Bolton. Darlene Love ir Bonnie Tyler prisidėjo įrašant dainas. Albumas „Cher“ buvo išleistas 1987 m., sėkmingai pasirodė singlai „I Found Someone“ (10-oji vieta JAV) bei „We All Sleep Alone“ (14-oji vieta JAV, 1988 m.). Šis albumas buvo iki tol sėkmingiausias ir tapo platininiu JAV. Iš viso buvo parduota 3 mln. kopijų visame pasaulyje.
1987 m. ji taip pat išleido savo pirmuosius kvepalus „Uninhibited“.
1989 m. Cher išleido albumą „Heart of Stone“. Kaip ir prieš tai išleisto albumo, taip ir šio dainas parašė ir prodiusavo Michael Bolton, Jon Bon Jovi, Diane Warren ir Desmond Child. Albumo viršelyje Cher yra atsisėdusi prieš akmeninę širdį, taip sukuriama kaukolės iliuzija. „Heart of Stone“ tapo sėkmingiausiu iki tol išleistu jos albumu, kurio buvo parduota daugiau nei 4,5 mln. kopijų visame pasaulyje, o RIAA jį pripažino 3 kartus Platininiu.
Didžiausiu albumo hitu tapo roko daina „If I Could Turn Back Time“, kuri Australijos topų viršūnėse išbuvo 7 savaites iš eilės, užėmė 3-iąją vietą JAV, pasiekė 6-ąją vietą Jungtinėje Karalystėje bei pateko į topus daugelyje kitų šalių. Mažiau sėkmingi hitai iš albumo buvo „Just Like Jesse James“ (pateko į geriausių dainų dešimtuką JAV bei dvidešimtuką Australijoje), „Heart of Stone“ (JAV dvidešimtukas) ir duetu su Peter’iu Cetera įrašyta daina „After All“ (6-oji vieta JAV).
Dainos „If I Could Turn Back Time“ vaizdo klipas sukėlė diskusijų, nes jame Cher vilki permatomą kostiumą, apnuoginantį tatuiruotes ant jos sėdmenų. Daugelis televizijos kanalų, tarp jų ir MTV, iš pradžių atsisakė rodyti klipą dėl per didelio nuogumo. Galiausiai MTV pradėjo rodyti klipą, tačiau tik po 21 val. 1989 ir 1990 m. Cher surengė pasaulinį turą Heart of Stone Tour. Ji taip pat išleido turo metu Las Vegase nufilmuotą Cher Extravaganza: Live at the Mirage įrašą.
1990 m. Cher sėkmingai suvaidino filme „Undinės“ kartu su Bob’u Hoskins’u, Winona Ryder ir Christina Ricci. Filmas sulaukė daug teigiamų atsiliepimų iš kritikų. Cher taip pat sudainavo dvi dainas šio filmo garso takeliui: „Baby I’m Yours“ ir „The Shoop Shoop Song (It’s in His Kiss)“, kuri JAV tope Billboard Hot 100 užėmė tik 33-ią vietą, tačiau tapo didžiuliu hitu kitose šalyse. Daina pasiekė 1-ąją vietą Jungtinėje Karalystėje, 3-iąją Vokietijoje ir Prancūzijoje bei 5-ąją Australijoje. Pardavus 6 mln. kopijų visame pasaulyje tai tapo geriausiu iki tol išleistu jos singlu.
1991 m. Cher išleido albumą „Love Hurts“. Šis albumas turėjo didelį pasisekimą Europoje bei likusiame pasaulyje, ypač Jungtinėje Karalystėje, kur jis debiutavo 1-oje vietoje ir išsilaikė joje šešias savaites. Nepaisant ankstenių dviejų Cher rekordų, „Love Hurts“ susilaukė mažiau dėmesio JAV, kur jis tapo auksiniu. Europoje albumas pripažintas multiplatininiu. Albumo Europos versijos viršelis skiriasi nuo amerikietiškojo leidimo. Jame Cher guli ant balto fono ir yra su raudonu peruku.
Europietiškame albumo leidime yra ir pasaulinis hitas „The Shoop Shoop Song (It’s in His Kiss)“. Pasisekimo sulaukė ir kitas albumo singlas „Love and Understanding“, kuris užėmė 10-ąją vietą Jungtinėje Karalystėje bei pateko į JAV geriausių dainų dvidešimtuką. Europoje gana sėkmingai pasirodė ir mažesni hitai „Save Up All Your Tears“, „Love Hurts“ ir „Could’ve Been You“. Pardavus daugiau nei 10 mln. albumo „Love Hurts“ kopijų visame pasaulyje, jis tapo vienu iš perkamiausių Cher albumų per visą karjerą.
Vokietijoje Cher gavo prestižinį ECHO apdovanojimą kaip Geriausia metų dainininkė. 1992 m. Cher surengė turą „Love Hurts Tour“. Tuo pačiu metu Cher išleido ir dvi video fitneso programas: „Cherfitness: A New Attitude“ ir „Cherfitness: A Body Confidence“.
1992 m. Europoje išleistas hitų rinkinys „Greatest Hits: 1965–1992“ sulaukė didelio pasisekimo ir septynias savaites užėmė 1-ąją vietą Jungtinėje Karalystėje, taip pat pateko į dešimtukus keliose kitose šalyse.
1992 m. Cher suvaidino epizodinius vaidmenis Robert’o Altman’o filmuose „The Player“ (1992) ir „Pret-a-Porter“ (1994).
1994 m. ji bendradarbiavo su MTV personažais Beavis and Butt-head ir sudainavo Sonny & Cher dainos „I Got You Babe“ roko versiją. Kitais metais ji su Chrissie Hynde, Neneh Cherry ir Eric’u Clapton’u pasiekė Jungtinės Karalystės singlų topo viršūnę su daina „Love Can Build a Bridge“.
1995 m. Cher išleido daugiausia iš koverių sudarytą albumą „It’s a Man’s World“. Albumas Europoje buvo išleistas 1995 m. pabaigoje, o Šiaurės Amerikoje 1996 m. vasarą. Europoje didžiausio dėmesio sulaukė hitai „Walking in Memphis“ ir „One by One“. „It’s a Man’s World“ buvo parduota daugiau nei 3 mln. kopijų visame pasaulyje, tačiau pardavimai JAV nebuvo labai dideli.
1996 m. Cher suvaidino filme „Faithful“ su Ryan’u O’Neal’u ir Chazz’u Palminteri. Tais pačiais metais prodiusavo, režisavo ir suvaidino prieštaringoje dramoje apie abortus „If These Walls Could Talk“ su Demi Moore, Sissy Spacek ir Anne Heche. Nancy Savoca buvo visų trijų filmo segmentų bendraautorė ir režisavo pirmąsias dvi dalis, kuriose vaidino Moore ir Spacek, o Cher režisavo ir vaidino trečiajame segmente. Už šį filmą Cher buvo nominuota Auksiniam gaubliui kaip Geriausia antro plano aktorė.
1998 m. sausio mėnesį Cher buvo Londone, kai iš dukters Chastity sužinojo apie Sonny Bono mirtį per nelaimingą atsitikimą slidinėjant. Jam buvo 62-eji. Tuo metu Bono, populiarus Kalifornijos kongresmenas, buvo ketvirtąkart susituokęs su Mary Bono. Sonny ir Cher buvo išsiskyrę beveik 23 metus. Tačiau jiedu išliko draugais ir Cher buvo pasirinkta pasakyti nekrologą per Bono laidotuves. Stebint žmonėms per televiziją visame pasaulyje, ji su ašaromis akyse gyrė Bono ir pavadino jį „neužmirštamiausia asmenybe, kokią aš kada nors sutikau“. Cher taip pat pagerbė Bono specialioje CBS laidoje Sonny and Me: Cher Remembers (1998). 1998 m. Sonny & Cher gavo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje už darbą televizijoje. Cher pasirodė ceremonijoje su Mary Bono, kuri atsiėmė apdovanojimą už savo vyrą.
1998 m. išleistas 23-iasis Cher albumas „Believe“ laimėjo Grammy apdovanojimą, sulaukė kritikų bei komercinės sėkmės. Jis pasiekė 1-ąją vietą Vokietijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Prancūzijoje ir beveik kiekvienoje šalyje, kurioje buvo išleistas. „Believe“ pripažintas 4 kartus Platininiu JAV ir jo buvo parduota 20 mln. kopijų visame pasaulyje. Grammy apdovanojimą laimėjęs pirmasis albumo singlas bei titulinė daina „Believe“ greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje ir tapo didžiausiu Cher hitu per visą karjerą. Iki 1999 m. kovo mėnesio singlas buvo pasiekęs 1-ąją vietą 23 pasaulio šalyse, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją bei Australiją. Singlas tapo perkamiausiu metų įrašu.
„Believe“ padarė Cher vyriausia moterimi (jai buvo 52-eji), kurios hitas pasiekė 1-ąją topo Billboard Hot 100 vietą. Taip pat ji tapo ilgiausią laiko tarpą tarp pirmo ir paskutinio Nr. 1 hitų (daugiau nei 33 metai) bei ilgiausią laiko tarpą tarp dviejų vienas po kito einančių Nr. 1 hitų (beveik 25 metai) turinti atlikėja. Jungtinės Karalystės singlų topo 1-oje vietoje „Believe“ išsilaikė septynias savaites iš eilės ir tapo perkamiausiu moters atlikėjos singlu Jungtinėje Karalystėje per visą istoriją. „Believe“ yra trečia sėkmingiausia pasaulyje daina išleista moters bei perkamiausia visų laikų dance daina. Jos parduota daugiau nei 10 mln. kopijų visame pasaulyje. Iš albumo buvo išleisti dar trys singlai. „Strong Enough“ tapo hitu Europoje, užimdamas 3-ią vietą Vokietijoje ir Prancūzijoje bei pateko į Jungtinės Karalystės Top 5, tačiau nesulaukė didelio dėmesio Šiaurės Amerikoje. „All or Nothing“ ir „Dov’è L’Amore“ taip pat tapo hitais Europoje.
1998 m. pabaigoje Cher išleido savo pirmuosius memuarus pavadinimu „The First Time“. Vietoje to, kad papasakotų savo gyvenimo istoriją, Cher išdėstė prisiminimus apie reikšmingiausius savo „pirmuosius kartus“ vaikystėje, gyvenime ir karjeroje.
1999 m. sausį Cher atliko JAV himną Super Bowl XXXIII futbolo varžybose. Ji taip pat dalyvavo renginyje „VH1 Divas Live 2“, kuriame pasirodė ir Tina Turner, Elton John, Chaka Khan, Faith Hill, Mary J. Blige, LeeAnn Rimes, Brandy ir Whitney Houston. Tais pačiais metais ji suvaidino kritikų palankiai įvertintame Franco Zeffirelli filme „Arbatėlė su Musoliniu“ su Judi Dench, Maggie Smith, Joan Plowright ir Lily Tomlin. Ji taip pat surengė pasaulinį turą „Do You Believe? Tour“, kuris tapo iki tol sėkmingiausiu jos turu, ir metų pabaigoje išleido turo įrašą Cher: Live at the MGM Grand in Las Vegas, kuris buvo nominuotas Emmy apdovanojimui.
1999 m. lapkričio 30 d. Cher Europoje išleido hitų rinkinį „The Greatest Hits“. Albumas užėmė 1-ąją vietą Vokietijoje (antrasis jos iš eilės Nr. 1 albumas Vokietijoje) ir pasiekė 7-ąją Jungtinės Karalystės albumų tope. Tais pačiais metais Šiaurės Amerikoje išleistas hitų rinkinys „If I Could Turn Back Time: Cher’s Greatest Hits“. Vokietijoje ji vėl tapo perkamiausia metų dainininke ir gavo antrąjį ECHO apdovanojimą (ji ir Madonna yra vienintelės moterys artistės laimėjusios du šiuos apdovanojimus).
2000 m. gegužę Pasaulio muzikos apdovanojimuose ji buvo apdovanota už Gyvenimo indėlį į muzikos industriją.
Ji išleido alternatyviojo roko albumą „Not.com.mercial“. Dauguma šio albumo dainų buvo parašytos pačios Cher. Tai buvo pirmasis kartas, kai ji parašė didžiają vieno iš savo albumų dalį. Albumas buvo atmestas įrašų kompanijų kaip „nekomercinis“. Cher nusprendė parduoti albumą per savo internetinę svetainę. Leidinys „Rolling Stone“ savo apžvalgoje dainą „Fit To Fly“ pavadino „geriausia visų laikų Cher daina“. Daina buvo Cher duoklė Amerikos karo veteranams.
2000 m. lapkričio 16 d. Cher pasirodė kaip kviestinė žvaigždė NBC televizijos serialo „Will & Grace“ serijoje Gypsies, Tramps & Weed (pavadinta pagal Cher hitą Gypsys, Tramps & Thieves).
2002 m. vasarį Cher išleido kitą ilgai lauktą dance stiliaus albumą „Living Proof“, kuris iškart debiutavo 9-oje Billboard 200 vietoje, tapdamas aukščiausioje vietoje debiutavusiu jos albumu. Tačiau jis nepakartojo „Believe“ sėkmės ir ilgai neišsilaikė topuose. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Australijoje „Living Proof“ nepavyko patekti į Top 40, o geriausiai albumas pasirodė Vokietijoje pasiekdamas 13-ą vietą. Albumas JAV ir Vokietijoje buvo pripažintas Auksiniu ir buvo nominuotas dviem Grammy apdovanojimams. Jo buvo parduota daugiau nei 12 mln. kopijų visame pasaulyje.
Albumo singlas „The Music’s No Good Without You“ vienintelis tapo hitu Europoje ir Australijoje, pasiekęs 1-ą vietą Rusijoje ir Lenkijoje bei patekęs į Top 10 Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos šalyse.
Tais pačiais metais Cher laimėjo Metų Dance/Club Play Artisto apdovanojimą bei specialų Artist Achievement apdovanojimą Billboard Music Awards.
2002 m. gegužę Cher pasirodė VH1 televizijos šou „VH1 Divas Las Vegas“ kartu su Shakira, Celine Dion, The Dixie Chicks, Anastacia, Cyndi Lauper ir Mary J. Blige. Birželį ji pranešė apie planus surengti turą „Living Proof: The Farewell Tour“, kuris turėjo būti paskutinis gyvo garso koncertinis turas jos karjeroje, tačiau ji pažadėjo ir toliau įrašinėti ir leisti muziką.
2003 m. balandį išleistas didžiausių Cher hitų rinkinys „The Very Best of Cher“. Albumas pasiekė 4-ąją vietą Billboard 200 albumų tope. Rinkinys, kurio visame pasaulyje parduota 3,5 mln. kopijų, pripažintas dukart Platininiu.
2003 m. pavasarį Cher vėl susilaukė sėkmės televizijoje. Šį kartą su „Cher: The Farewell Tour“, kurį televizija NBC nufilmavo 2002 m. lapkričio 7 ir 8 d. Majamio „American Airlines“ arenoje ir transliavo 2003 m. balandį. Koncertą pamatė 17.3 mln. žiūrovų. Jis atnešė Cher pirmąjį Emmy apdovanojimą. Tais pačiais metais ji išleido albumą „Live! The Farewell Tour“, kurį sudarė gyvai atliktos dainos ture „Living Proof: The Farewell Tour“. Ji taip pat suvaidino save komedijoje „Stuck on You“ (2003) su Matt’u Damon’u ir Greg’u Kinnear’u. Taip pat 2003 m. Cher duetu su Rod’u Stewart’u įrašė dainą „Bewitched, Bothered and Bewildered“ jo albumui „As Time Goes By… The Great American Songbook Volume II“.
2004 m. vasarį ji su daina „Love One Another“ nominuota Grammy apdovanojimui. Tais pačiais metais išleistas „Sonny & Cher“ DVD su devyniais geriausiais laidų „Sonny and Cher Comedy Hour“ ir „The Sonny and Cher Show“ epizodais.
2005 m. Cher išleido dviejų kompaktinių diskų geriausių savo hitų albumą „Gold“. Jis išleistas praėjus vos metams nuo multiplatininio rinkinio „The Very Best of Cher“ išleidimo, tačiau „All Music Guide“ įvertino jį keturiomis su puse žvaigždutės iš penkių.
2005 m. balandį Cher baigė savo atsisveikinimo turą Hollywood Bowl amfiteatre Los Andžele. Tai buvo iki tol sėkmingiausias moters solo atlikėjos turas.
2008 m. vasario 7 d. Cher pranešė, kad ji susitarė per trejus metus atlikti 200 pasirodymų Las Vegase. Jos naujasis šou pavadinimu „Cher at the Colosseum“ debiutavo 2008 m. gegužės 6 d. Už savo sugrįžimą ji gavo $60 mln. dolerių. Prašmatniame šou dalyvauja 18 šokėjų, 4 akrobatai bei pakeičiama daug kostiumų sukurtų dizainerio Bob Mackie. Choreografija sukurta Doriana’os Sanchez, kuri su Cher dirbo paskutiniuose jos trijuose turuose.
2008 m. vasario 10 d. Cher trumpai pasirodė Grammy apdovanojimuose, pristatydama Tina’os Turner ir Beyonce Knowles pasirodymą.
Likus savaitei iki Cher debiuto šou „Cher at the Colosseum“, ji pasirodė Oprah’os Winfrey diskusijų šou ir atliko savo hitą „Take Me Home“. Vėliau kartu su Tina Turner atliko „Proud Mary“.
2008 m. lapkričio 3 d. Cher pasirodė laidoje The Ellen DeGeneres Show ir patvirtino, kad vaidins filme „The Drop-out“ su Johnny Knoxville.
2010 m. Cher suvaidino miuzikle „Burlesque“ su Christina Aguilera. Ji taip pat įgarsino liūtę Kevin’o James’o 2011 m. filme „The Zookeeper“. 2010 m. balandžio 18 d. Cher netikėtai pasirodė 45-uosiuose Kasmetiniuose kantri muzikos akademijos (ACM) apdovanojimuose. Ją pristatė 12 kartų apdovanojimus vedusi Reba McEntire. Ji pasakė, kad pirmoji daina, kurią išmoko buvo „Hey Good Lookin’“.
Be sugrįžimo į kiną su filmu ‘Burlesque’, Cher taip pat filmui įrašė dvi naujas dainas ‘Welcome to Burlesque’ ir ‘You Haven’t Seen the Last of Me’. Pastaroji Billboard Dance/Club Play Songs tope užėmė 1-ąją vietą ir Cher tapo vienintele atlikėja turinčia Nr.1 hitą kuriame nors Billboard tope kiekviename iš šešių paskutinių dešimtmečių. 2011 m. ‘You Haven’t Seen the Last of Me’ laimėjo Auksinį gaublį Geriausios dainos kategorijoje. Cher pranešė, kad dirba prie naujojo kantri/roko albumo, kuris bus išleistas 2011 m. Cher taip pat pareiškė, kad galbūt leisis į pasaulinį turą 2011 m. pabaigoje. Žurnalui „Glamour“ ji sakė, kad norėtų režisuoti filmą. 2010 m. rugsėjo 12 d. Cher dalyvavo MTV vaizdo klipų apdovanojimuose ir pristatė Metų vaizdo klipo apdovanojimą. Ji susilaukė daug dėmesio, nes vilkėjo kostiumą, panašų į tą su kurio buvo dainos „If I Could Turn Back Time“ vaizdo klipe 2010 m. lapkričio 8 d. ji buvo pagerbta žurnalo Glamour Metų moters apdovanojimu už gyvenimo pasiekimus. 2010 m. lapkričio 18 d. Cher buvo įamžinta Grauman’s Chinese teatro kiemelyje Holivude, kai paliko savo rankų ir kojų įspaudus šlapiame cemente.
2013 m. rugsėjo 24 d. Cher išleido albumą Closer to the Truth, savo pirmąjį studijinį albumą nuo Living Proof išleisto 2001 metais. Pirmasis singlas iš šio albumo „Woman’s World“ JAV ir Kanadoje buvo išleistas 2013 m. birželio 18 d.
Leave a Reply