Enciklopedija.lt

Cheopsas

Cheopsas (arba Chufu, m. apie 2566 m. pr. m. e.) – antrasis ir garsiausias ketvirtosios Egipto dinastijos faraonas. Valdė 2589–2566 m. pr. m. e.

Cheopsas buvo faraono Sneferu sūnus, priešingai nei jo tėvas, jis buvo atsimenamas kaip žiaurus ir griežtas valdovas. Turėjo kelis sūnūs, Džedefra tapo jo įpėdiniu. Susilaukė dukters Heteferės, kuri tapo karaliene Heteferė II.

Cheopsas garsus dėl pastatytos Didžiosios Gizos piramidės arba Cheopso piramidės. Piramidė yra vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Daugiau reliktų menančių jo valdymą neliko, išskyrus vieną miniatiūrinę statulėlę rastą Abydoso šventykloje, eksponuojama Egipto muziejuje, Kaire. Jo mumija taip ir nerasta. Rastas tuščias sarkofagas Karalių menėje piramidės viduje, tačiau neaišku ar buvo naudotas laidojimo tikslais.

Garbės sąraše (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Egipto karalius Cheopsas geriausiai prisimenamas dėl Didžiosios (Cheopso) piramidės, kuri tikriausiai buvo pastatyta kaip jo kapas, sukonstravimo Gizoje. Tiksli jo gimimo ir mirties data nežinoma, bet manoma, kad jis klestėjo XXVI a. pr. Kr. Yra duomenų, jog jo sostinė Egipte buvo Memfis ir kad jis ilgai valdė. Tačiau daugiau nieko. Atrodo, galima teigti, kad Didžioji piramidė yra garsiausias iš kada nors žmogaus sukurtų ir pastatytų statinių. Net senovėje ji buvo laikoma vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Nors kitos šešios struktūros jau seniai virto griuvėsiais, Didžioji piramidė išliko kaip stulbinantis ją pastačiusio karaliaus memorialas. Jos tobula konstrukcija bei dydis kelia pagarbią baimę. Nors viršutiniai 9 Didžiosios piramidės metrai sugriauti, ji vis dar yra 137 metrų aukščio — maždaug kaip trisdešimt penkių aukštų namas! Statybai buvo panaudota apie 2 300 000 akmens luitų, iš kurių kiekvienas svėrė maždaug 1,5—2 tonos. Kadangi Didžiojoje piramidėje yra vidiniai kambariai bei praėjimai, statybai naudoti akmenys turėjo būti įvairių dydžių, atitinkantys konstrukcijos sudėtingumą.

Kaip senovės egiptiečiai, dirbę be jokios modernios įrangos, sugebėjo pastatyti šį milžinišką monumentą, neaišku. Suprantama, norint sėkmingai panaudoti šalies išteklius šiai gigantiškai užduočiai, reikėjo rūpestingo planavimo bei idealių administracinių sugebėjimų. Priimant įsigalėjusią nuomonę, kad Didžiosios piramidės statyba truko dvidešimt metų, tampa aišku, jog kasdien buvo padedama į vietą daugiau kaip po 300 akmens luitų. Žinoma, tokios daugybės luitų suskaldymas, jų transportavimas į piramidės vietą, jų apdirbimas, suteikiant norimą formą, bei tikslus jų padėjimas į vietą buvo milžiniškas darbas. Luitams transportuoti reikėjo daugybės plaustų, o projekte dalyvavusių darbininkų armijai — gerai organizuotos maitinimo sistemos. Didžioji piramidė stovi jau daugiau kaip 4 500 metų ir turbūt stovės dar ilgai po to, kai šiuolaikinių inžinierių pastatai bus subyrėję į dulkes. Ji tiesiog nesunaikinama; jos nesugriautų net tiesioginis atominės bombos smūgis! Žinoma, ji iš lėto yra. Tačiau, sprendžiant iš dabartinio erozijos greičio, ji turbūt dar stovės daugiau kaip milijoną metų.

Taigi aišku, jog Cheopsas — žmogus, kuris iš tikrųjų paliko ženklą pasaulyje, — tapo garsesnis už daugelį, kurie gyveno po jo. (Ar tokie žmonės, kaip Napoleonas arba Aleksandras Didysis, bus bent prisimenami po dešimties tūkstančių metų?) Tačiau išgarsėjimas labai skiriasi nuo įtakos, ir nors Cheopsas turbūt darė didelę įtaką savo amžininkams egiptiečiams, tačiau jis, atrodo, ne itin veikė kitas tautas ar tolimesnius amžius.