Bendžaminas Franklinas

Bendžaminas Franklinas

Bendžaminas Franklinas (angl. Benjamin Franklin, 1706 m. sausio 17 d. Bostonas, Masačusetsas – 1790 m. balandžio 17 d. Filadelfija, Pensilvanija) – žymus JAV politikas, rašytojas, išradėjas, mokslininkas, verslininkas.

Gimė itin gausioje – 17-os vaikų amatininko šeimoje. Tėvas norėjo, kad Bendžaminas lankytų mokyklą, tačiau dėl lėšų stokos, įstengė jį leisti tik į dvi klases. Nuo dvylikos metų Bendžaminas pradėjo dirbti pameistriu vyresniojo brolio spaustuvėje ir netrukus tapo kvalifikuotu rinkėju. 1727 m. Filadelfijoje įkūrė savo spaustuvę. Nuo 1729 m. nusipirko ir kelis dešimtmečius leido laikraštį. 1731 m. įkūrė pirmąją viešąją biblioteką JAV. 1727 m. įsteigė klubą, kuris 1743 m. pertvarkytas į Amerikos filosofijos draugiją. 1754 m. Anglijos kolonijų Amerikoje kongrese iškėlė Septynių kolonijų sąjungos idėją. Nuo 1757 m. iki 1775 m. atstovavo Kolonijoms D. Britanijoje. Tuo metu Šiaurės Amerikoje brendo svarbūs politiniai įvykiai, ir B. Franklinas tapo vienu iš nepriklausomybės paskelbimo iniciatorių bei Jungtinių Amerikos Valstijų kūrėjų. 1775 m. jis buvo antrojo Kontinentinis kongreso narys ir vienas 1776 m. Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorių. Nuo 1776 m. iki 1785 m. dirbo JAV ambasadoriumi Prancūzijoje. JAV Filadelfijos suvažiavimo narys ir vienas JAV Konstitucijos autorių.

Franklinas visą gyvenimą domėjosi gamtos mokslų atradimais, todėl atkreipė dėmesį į Leideno stiklinės išradimą 1745 m. bei su ja atliekamus efektingus elektros bandymus. Daugiausia tyrinėjo elektros ir šviesos reiškinius, išrado žaibolaidį.

Franklinas nutarė pats išsiaiškinti elektros prigimtį: pakartojo žinomus bandymus ir ėmėsi naujų, jo paties sumanytų. Atlikęs visą seriją išmoningų bandymų, Franklinas paaiškino, kur slypi elektra Leideno stiklinėje ir kaip ši veikia. Tai įgalino jį sukonstruoti paprastą plokščiąjį elektros kondensatorių – lango stiklo gabaliuką, iš abiejų pusių apdengtą švino plokštelėmis. šių dienų požiūriu Franklinas teisingai įspėjo, kad elektros yra ir neutraliame, t. y. neįelektrintame, kūne. Elektros fluido teorija įgalino jį su­formuluoti elektros kiekio (dabar sakoma – elektros krūvio) tvermės dėsnį: elektra nesukuriama ir nesunaikinama, o tik perteka iš vieno kūno į kitą. Pasitvirtino ir Franklino hipotezė, kad elektros fluidą sudaro labai mažos dalelės, kurios laisvai juda laidininku ir yra traukiamos medžiagos dalelių, – elektronams būdingos būtent tokios savybės.

1750 m. jis bandė paaiškinti, kaip elektra atsiranda debesyse, Franklinas teigė, kad, įelektrintam debesiui judant virš kalnų ir medžių, bokštų ir laivų stiebų, išsikišantys daiktai sukelia elektros iškrovą. Taip pat jis pridūrė: „Vadinasi, slėptis po medžiu per audrą yra pavojinga“. Jo pasiūlyta elektros teorija yra laikoma dabartinės teorijos pirmtake. Franklino laiškai Kolinsonui buvo išleisti 1752 m. atskira knyga, pavadinta „Elektros bandymai ir stebėjimai“. Ji buvo išversta į pagrindines Europos kalbas ir tapo elektrinių reiškinių vadovu, o Franklinui keli universitetai suteikė garbės daktaro laipsnį. Deja, netrukus jis nutolo nuo fizikos. Utilitarizmo atstovas ir deizmo šalininkas.

B. Franklinas mirė 1790 m. balandžio 17 d. Jo paties sukurtas įrašas antkapyje skelbia, kad ten ilsisi „spaustuvininkas Franklinas“.

B. Franklinui atminti jo vardu JAV pavadintos kelios dešimtys grafysčių, savivaldybių, mokyklų, keli universitetai ir koledžai, pastatyti paminklai, pavadinti karo laivai. B. Franklino portretas yra ant 100 JAV dolerių banknoto.

Garbės sąraše (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Turbūt teisinga būtų teigti, kad Bendžaminas Franklinas buvo visapusiškiausias genijus istorijoje, pasiekęs didelių pergalių dar įvairesnėse srityse nei garsusis Leonardas da Vinčis. Tiesiog neįtikėtina, bet tai tiesa, kad Bendžaminas Franklinas padarė labai sėkmingą karjerą mažiausiai keturiose gana skirtingose žmogaus veiklos srityse: biznyje, moksle, literatūroje ir politikoje. Franklino biznio karjera buvo klasikinis kelio iš skurdo į turtą pavyzdys. Jo šeima Bostone vertėsi sunkiai, ir jaunystėje gyvendamas Filadelfijoje jis neturėjo nė penso. Tačiau iki keturiasdešimties metų savo spaustuvės, laikraščio ir kitokio biznio dėka jis tapo klestinčiu žmogumi. Tuo pačiu metu laisvalaikiu jis gilinosi į mokslą ir išmoko keturias užsienio kalbas! Kaip mokslininkas, Franklinas geriausiai žinomas dėl elektros srovės ir šviesos tyrimų. Jis padarė ir keletą kitų labai naudingų atradimų, tarp jų Franklino krosnį, du židinius ir žaibolaidį. Du pastarieji plačiai naudojami ir šiandien.

Pirmieji Franklino sėkmingi literatūriniai bandymai atsiskleidė žurnalistikos srityje. Greitai jis pradėjo leisti “Vargšo Ričardo almanachą” (“Poor Richard’s Almanac”), kuriame demonstravo neeilinius sugebėjimus, formuluodamas išmintingas frazes. (Nedaug rašytojų paliko tiek gerai įsimenamų posakių.) Vėliau jis parašė savo biografiją, vieną garsiausių kada nors parašytų ir vis dar plačiai skaitomą bei mėgstamą.

Politikoje Franklinas buvo sėkmingas administratorius, teisininkas, diplomatas. Be to, jis buvo vienas Amerikos Nepriklausomybės deklaracijos signatarų, o vėliau Konstitucinės konvencijos narys. Iš dalies sutampanti su visomis šiomis sritimis buvo penktoji Franklino “karjera” — dvasinio patrono ir organizatoriaus. Pavyzdžiui, jis buvo vienas pirmosios Filadelfijos ligoninės įkūrėjų. Jis padėjo suorganizuoti pirmąją ugnies kampaniją kolonijose ir sėkmingai prisidėjo prie municipalinės policijos departamento sukūrimo. Jis įkūrė biblioteką (pirmąją kolonijose) ir mokslo draugiją (vėlgi pirmąją!).

Kaip kiekvienas mūsų, Franklinas turėjo rūpesčių ir patyrė didelių nusivylimų. Vis dėlto jo gyvenimas yra ryškus pavyzdys — turbūt ryškiausias istorijoje — kaip reikia jį nugyventi. Apdovanotas gera sveikata beveik visus savo aštuoniasdešimt ketverius gyvenimo metus, Franklinas nuėjo ilgą, naudingą, įvairų ir visapusiškai laimingą kelią žemėje. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, buvo didelė pagunda įtraukti Frankliną į pagrindinį įtakingiausių žmonių sąrašą. Tačiau nė vienas iš jo nuopelnų (ir net visi kartu) neatrodo pakankamas, kad jį būtų galima laikyti vienu iš šimto įtakingiausių žmonių istorijoje.