Antonijus Levenhukas

Antonijus Levenhukas (ol. Antonie van Leeuwenhoek 1632 m. spalio 24 d. Delftas, Nyderlandai – 1723 m. rugpjūčio 30 d. – Delftas, Nyderlandai) – olandų prekybininkas ir mokslininkas. Labiausiai išgarsėjo kaip mikroskopo išradėjas, kurio pagalba pirmasis aptiko mikroorganizmus ir spermatozoidus.

Antonijus van Levenhukas gimė 1632 metais Delfto mieste, Nyderlanduose. Jis kilo iš viduriniojo sluoksnio šeimos ir beveik visą savo gyvenimą užėmė ne itin svarbų postą miesto valdžioje. Levenhuko didysis atradimas įvyko, nes jis domėjosi mikroskopais. Tais laikais, žinoma, nusipirkti mikroskopą parduotuvėje niekas negalėjo, todėl Levenhukas pats susikonstravo instrumentus. Jis nebuvo nei profesionalus lęšių šlifuotojas, nei gavęs kokių nors instrukcijų šioje srityje. Tačiau jo sugebėjimai buvo tikrai stebėtini, gerokai pranokstantys to meto profesionalus.

Nors sudėtinis mikroskopas buvo išrastas dar gerokai iki Levenhuko gimimo, jis tuo prietaisu nesinaudojo. Itin kruopščiai šlifuodamas labai mažus lęšius, Levenhukas sugebėjo padaryti juos dar stipresnius, negu lig tol sukonstruoti mikroskopai. Vienas jo išlikusių lęšių didina apie 270 kartų; yra duomenų, kad jis pagaminęs ir dar stipresnių.

Levenhukas buvo be galo kantrus, rūpestingas stebėtojas, turėjęs didelį įžvalgumą bei smalsumą. Su savo mažyčiais lęšiais jis tyrinėjo įvairiausias medžiagas — nuo žmogaus plauko iki šuns spermos, nuo lietaus vandens iki mažų vabzdžių; taip pat raumenų skaidulas, odos audinį ir daug kitų objektų. Jis kruopščiai užrašinėdavo ir skrupulingai nupiešdavo pamatytus dalykus.

Nuo 1673 m. Levenhukas susirašinėjo su Londono Karališkąja draugija, svarbiausiu to meto moksliniu susivienijimu. Nors be reikiamo išsilavinimo (jis lankė tik paprastą mokyklą ir mokėjo tik olandų kalbą) 1680 m. jis buvo priimtas draugijos nariu. Be to, jis tapo analogišku Mokslų akademijos Paryžiuje nariu. Levenhukas buvo vedęs du kartus ir turėjo šešis vaikus, tačiau vaikaičių nesusilaukė. Dėl geros sveikatos jis galėjo dirbti iki pat senatvės. Jį lankė ir garsenybės: Rusijos caras Petras Didysis ir Anglijos karalienė. Jis mirė 1723 metais Delfte, sulaukęs devyniasdešimties metų.

Levenhukas padarė daug reikšmingų atradimų. Jis pirmasis aprašė spermatozoidą (1677) ir vienas pirmųjų — kraujo kūnelius. Jis prieštaravo spontaniško žemesniųjų gyvybės formų dauginimosi teorijai ir pateikė prieš ją daug faktų. Pavyzdžiui, sugebėjo įrodyti, kad musės dauginasi taip, kaip ir visi sparnuotieji vabzdžiai.

Jo didysis atradimas įvyko 1674 m., kai jis pirmą kartą stebėjo mikrobus. Tai buvo vienas didžiausių atradimų žmonijos istorijoje. Mažame vandens lašelyje Levenhukas atrado visiškai naują, gyvybe knibždantį pasaulį. Ir nors jis dar to nežinojo, šis naujasis pasaulis buvo labai svarbus žmonijai. Tie labai maži padarėliai, kuriuos jis matė, dažnai galėjo lemti žmonėms gyvenimą ar mirtį. Kartą juos išstudijavęs, Levenhukas sugebėjo rasti mikrobų įvairiose vietose: šuliniuose ir tvenkiniuose, lietaus vandenyje, žmonių burnose ir žarnose. Jis aprašė įvairius bakterijų tipus, tarp jų protozojus, ir apskaičiavo jų dydžius.

Didysis Levenhuko atradimas pradėtas taikyti tik beveik po dviejų šimtų metų, pasirodžius Pasterui. Iš tiesų, visa mikrobiologija iki devyniolikto amžiaus, kai buvo patobulinti mikroskopai, beveik snaudė. Todėl kas nors gali ginčytis, kad, jeigu Levenhukas niekada nebūtų gyvenęs ir jo atradimai nebūtų buvę padaryti iki devyniolikto amžiaus, mokslo progresui tai nebūtų turėję įtakos. Tačiau nepaneigtina, kad mikrobus atrado būtent Levenhukas ir kad tik jo dėka mokslo pasaulis pagaliau sužinojo apie jų egzistavimą.

36 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Kartais manoma, jog Levenhuko atradimas buvo tik laimingas atsitiktinumas. Nieko panašaus. Mikrobų atradimą natūraliai lėmė jo rūpestingas beprecedentinės kokybės mikroskopo sukonstravimas bei jo paties, kaip stebėtojo, kantrybė ir kruopštumas. Kitaip tariant, jo atradimas buvo ir sugebėjimų, ir sunkaus darbo, o ne tik sėkmės, rezultatas.

Mikrobų atradimas yra vienas iš nedaugelio tikrai svarbių mokslinių atradimų, priskiriamų vienam žmogui. Levenhukas dirbo vienas. Bakterijų bei protozojų atradimas buvo netikėtas ir — priešingai daugeliui kitų biologinių atradimų — niekaip nesusijęs su ankstesnėmis biologinėmis žiniomis. Šis veiksnys bei vėlesnių jo atradimo pritaikymų svarba garantavo Levenhukui aukštą vietą šiame sąraše.