An­ta­nas Buračas

An­ta­nas Buračas

Antanas Buračas (g. 1939 m. birželio 17 d. Kaune) – vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų; politekonomijos, tarptautinių finansų ir investicijų specialistas, metaekonomikos tyrėjas.

1949–1957 m. mokėsi Kauno „Saulės“ gimnazijoje. 1962 m. baigė VU Ekonomikos fakultetą. 1962–1964 m. dirbo dėstytoju KPI ir LŽŪA. 1964–1967 m. SSRS mokslų akademijos pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto aspirantas, apgynė disertaciją „Dėl pagrindinių nemarksistinių paklausos makroanalizės krypčių vertinimo“. 1971 m. apgynė habilitacinį darbą „Asmeninių vartojimo išlaidų modeliavimo teorinės problemos (kritinė analizė)“, ekonomikos mokslų daktaras. Atskleidė struktūrinės asimetrijos dėsningumą mažėjančių gyventojų pajamų ir išlaidų sąryšiuose 1967–1974 m. LSSR MA Ekonomikos instituto vartojimo modeliavimo grupės vadovas. 1969–1975 m. ir 1995–1999 m. dėstė VU Kauno humanitariniame fakultete; nuo 1973 m. profesorius. 1973–1974 m. stažavosi Londono universiteto (Queen Mary College), vizituojantis profesorius. 1976 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku; 2000 m.- Pasaulio inovacijų fondo [World Innovation Foundation] tikruoju nariu.

1969–1975 m. UNESCO Europos centro socialinių mokslų tyrimams ir dokumentacijai koordinuoti tarptautinio projekto „Išteklių paskirstymo tarp rinkos ir nerinkos poreikių tenkinimo kriterijai“ organizacinio komiteto narys. 1969–1982 m. R. Europos programos „Prognozavimo metodai ir modeliai planinėje ekonomikoje“ organizacinio komiteto narys. 1974–1980 m. Ekonomikos instituto matematinių metodų taikymo ekonomikoje sektoriaus vadovas, 1980–1984 m. Regioninio modeliavimo skyriaus, 1984–1991 m. Politinės ekonomijos skyriaus vadovas. 1982–1990 m. UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto viceprezidentas. 1988 m. birželio 3 d. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau jo Seimų ir Tarybų nariu; rengė kartu LPS programinius dokumentus. 1989 m. kartu su Viktoru Petkumi įkūrė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją, 2010 m. suvažiavime išrinktas jos garbės nariu.

1990–2005 m. dėstė VDU, pinigų politikos ir intelektinių išteklių kursų profesorius, Steigiamojo senato narys. 1991–1992 m. Lietuvos banko valdytojo patarėjas ir Mokslo centro direktoriaus pavaduotojas (rengė lito įvedimo dokumentus). 1995 –2004 m. Valstybinės nostrifikacinės komisijos socialinių mokslų srityje pirmininkas. 1996–2002 m. Konstitucinės saugos visuomeninės komisijos pirmininkas.

Nuo 1996 m. žurnalo „World and I“ (JAV) tarptautinės konsultacinės redakcinės tarybos ir Lietuvos kultūros fondo valdybos (nuo 1996 m.) narys. 1999–2002 m. PHARE projekto „Pinigų ir valiutų strategijos besiplečiant ES“ Baltijos šalių grupės vadovas, projekto vykdymo partneris. 2000–2013 m. Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas, MELI tarybos narys. 2006–2011 m. MRU Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas, profesorius (monetarinė politika, centrinė bankininkystė). Nuo 2010 m. Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesorius (intelektinių išteklių vadyba) ir VU TVM profesorius (žinių ekonomikos efektyvumas), nuo 2012 m. LEU senato narys.

Metaekonomika, daugiakriterio vertinimo metodologija; daugiasektorinio regioninio prognozavimo ir ekologinės tvaros metodologija, socialinės infrastruktūros efektyvumas.

Konsultaciniai investiciniai projektai: inovacijų kryptys Baltijos šalyse; tarptautinės finansų informacinės bazės; ekonomikos terminija; nacionalinės bankininkystės kompiuterizavimas, telekomunikacijų sistemų modernizavimas ir kt.

Daugiau kaip 40 knygų ir 150 straipsnių autorius (dalis su kitais), redaktorius – daugiakriterių vertinimų, ekonomikos, bankininkystes, ekologinės tvaros ir intelektinių išteklių klausimais.

A. Buračas pirmininkavo Sąjūdžio steigiamąjam susirinkimui Mokslų Akademijos rūmuose 1988 m. birželio 3 d. (kartu su E. Vilku). Išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Sąjūdžio Seimo I ir II Tarybų narys, pirmininkavęs daugeliui Sąjūdžio seimo sesijų. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą buvo išrinktas į Sąjungos Tarybą (sovietinis Senato ekvivalentas) nuo Dzūkijos ir Suvalkijos. Baltijos liaudies frontų ir Sajūdžio įgaliotas dalyvavo derybose su Tarpregionine deputatų grupe (Sovietų Sąjungos Aukščiausioje Taryboje) ir pasiekė B.Jelcino, būsimo Rusijos prezidento, paramą Baltijos šalių Nepriklausomybės atkūrimui. Dar iki SSSR žlugimo su A. Sacharovu pasirašė SSSR intelektualų peticiją dėl mirties bausmės panaikinimo, kuria siekta sustabdyti nomenklatūros represijas prieš demokratinių judėjimų siekius. 1989 rugpjūčio 6 d. Pasaulio Lietuvių Dienose Gotlando saloje (Švedija) pasirašė Gotlando komunikatą (kartu su V. Landsbergiu, K. Bobeliu ir kt.), kuriame skelbiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Gotlando komunikato nuostata motyvavo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą 1990 kovo 11 d. 1989 m. kartu su žinomu disidentu ir tremtiniu V. Petkumi įkūrė Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociaciją, 2010 m. suvažiavime išrinktas jos garbės nariu. 2011 m. Barselonoje pasirašė tarptautinę intelektualų santarvės deklaraciją dėl Pasaulio plėtros tikslų (Consensus Declaration / Shared objectives & Commitment for an Inhabitable World for All).