Abraomas Linkolnas

Abraomas Linkolnas

Abraomas Linkolnas (angl. Abraham Lincoln, 1809 m. vasario 12 d. – 1865 m. balandžio 15 d.) buvo 16-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis sėkmingai valdė šalį vienos iš sudėtingiausių vidinės krizės – JAV pilietinio karo metu, sugebėdamas išsaugoti šalį ir panaikinti vergovę. Baigiantis pilietiniam karui, Linkolnas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris buvo nužudytas.

Prieš jo išrinkimą pirmuoju prezidentu nuo respublikonų partijos 1860 m., A. Linkolnas dirbo teisininku, Ilinojaus įstatymu leidėju. Taip pat Linkolnas buvo išrinktas į JAV atstovų rūmus, dukart nesėkmingai bandė patekti į JAV Senatą.

Linkolnas atvirai pasisakė prieš vergijos plitimą Jungtinėse Amerikos Valstijoje. 1860 m. Respublikonų partija Linkolną iškėlė kandidatu į JAV prezidento postą. Abraomas Linkolnas laimėjo po metų vykusius rinkimus. Jo kadencija, visų pirma, pasižymėjo separatistinės Pietinių valstijų konfederacijos sutriuškinimu JAV pilietiniame kare. Linkolnas įdiegė priemones, kurios vėliau lėmė vergijos uždraudimą, Išlaisvinimo akto paskelbimą 1863 m. Taip pat Linkolnas pasiūlė priimti 13-ąją JAV konstitucijos pataisą. Kongresas patvirtino pataisą dar prieš Linkolno mirtį.

Linkolnas meistriškai vadovavo sąjunginėms pajėgoms pergale pasibaigusiame pilietiniame kare, atidžiai rinkdamasis vadovaujančius generolus, tarp jų ir Ulisą Grantą. Istorikai padarė išvadą, kad Abraomas Linkolnas gerai susitvarkė su vidinėmis respublikonų partijos problemomis, suburdamas susidariusių frakcijų lyderius ir priversdamas juos bendradarbiauti. Linkolnas sušvelnino Trento skandalą, tiesioginio karo su Britanija grėsmę, 1861 m. Pilietinio karo pradžioje, vadovaujant Linkolnui, šiaurinių valstijų sąjunga perėmė vergovinių pietinių valstijų, esančių pasienyje su šiaurinėmis valstijomis, kontrolę. 1864 m. prezidento rinkimuose Linkolnas pats vadovavo savajai rinkimų kampanijai.

Karo priešininkai kritikavo Linkolną už jo atsisakymą siekti kompromiso vergijos klausimu. Tuo tarpu, radikalieji respublikonai, abolicionistinė respublikonų partijos frakcija, kritikavo Linkolną už per lėtą vergijos panaikinimo siekimą. Nepaisant kritikos, Linkolnas sugebėjo išsaugoti savo populiarumą amerikiečių tarpe. Jo populiarumą labiausiai skatino kalbos: jo kalba pasakyta Getisberge, yra vienas iš geriausių to pavyzdžių. Linkolnas laikėsi nuosaikios politikos sąjungos atkūrimo atžvilgiu, siekdamas greitai suvienyti tautą ir vykdydamas susitaikymo politiką. Linkolno įpėdinis Endriu Džonsonas taip pat laikėsi susitaikymo politikos, tačiau tik baltųjų amerikiečių atžvilgiu, nes jam nepavyko užtikrinti išlaisvintų vergų teisių apsaugos. Abraomas Linkolnas mokslininkų ir istorikų yra laikomas vienu iš pačių geriausių JAV prezidentų.

Garbės sąraše (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Abraomas Linkolnas, šešioliktasis Jungtinių Valstijų prezidentas, yra vienas žymiausių ir žaviausių politinių lyderių. Tad kodėl jis neįtrauktas į “šimtuką”? Ar 3 500 000 vergų išlaisvinimas nepakankamas pasiekimas? Iš tiesų jis pakankamai didelis. Tačiau iš laiko retrospektyvos galime matyti, jog buvo neįmanoma atsispirti prieš vergiją visame pasaulyje sukilusioms jėgoms. Daugelis šalių atsisakė vergijos dar iki Linkolnui paimant valdžią, o per šešiasdešimt penkerius metus po jo mirties tai padarė ir kitos šalys. Didžiausias Linkolno pasiekimas yra tas, kad jis paspartino šį procesą savo šalyje.

Vis dėlto dar svarbesnis Linkolno nuopelnas yra Jungtinių Valstijų vienybės išsaugojimas, kai pietinės valstijos buvo beatsiskiriančios. Jau vien už tai jis vertas vietos šiame garbės sąraše. Pietinėms valstijoms atsiskirti sutrukdė Linkolno išrinkimas prezidentu. Nežinia, ar Šiaurė būtų laimėjusi pilietinį karą, jeigu prezidentu būtų tapęs kas nors kitas. Šiaip ar taip, Šiaurė pradėjo karą, būdama pranašesnė gyventojų skaičiumi bei industrijos produkcija. Net jeigu Šiaurė nebūtų sėkmingai baigusi pilietinio karo, visa istorijos eiga negalėjo labai pasikeisti. Kalbos, religijos, kultūros bei prekybos ryšiai tarp Šiaurės ir Pietų buvo labai stiprūs, ir, atrodo, kad šios valstijos vis tiek ilgainiui būtų susijungusios. Net jeigu susiskaldymo periodas būtų trukęs dvidešimt ar penkiasdešimt metų, pasaulio istorijoje tai vis tiek būtų buvęs nereikšmingas įvykis. (Be to, reikia neužmiršti, jog net be pietinės dalies Jungtinės Valstijos pagal gyventojų skaičių užimtų ketvirtą vietą pasaulyje ir būtų pirmaujanti industrinė jėga.)

Ar tai reiškia, kad Linkolnas buvo nesvarbi figūra? Anaiptol! Jo karjera stipriai paveikė visą kartą — kelis milijonus žmonių. Tačiau tai vis dėlto jo nepadarė tokio svarbaus, kaip Mahavyros, kurio įtaka išsilaikė daug šimtmečių.