Justinianas I

Justinianas I

Justinianas I (arba Justinianas Didysis, lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus; 482 ar 483 m. – 565 m. lapkričio 13 ar lapkričio 14 d.) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties.

Imperatorius Justinianas garsus dėl romėnų įstatymo kodifikacijos, kuri buvo atlikta jam valdant. Justiniano kodeksas buvo Romos kūrybinio teisėtvarkos genijaus produktas, kuris vėliau tapo teisės vystymosi daugelyje Europos šalių pagrindu. Turbūt joks kitas įstatymų kodeksas neturėjo tokios ilgalaikės įtakos pasauliui.

Justinianas gimė Taureziume, dabartinėje Jugoslavijoje. Jis buvo Justino I, beveik neraštingo valstiečio, kuris per užkariavimus sugebėjo tapti Rytų Romos imperijos valdovu, sūnėnas. Justinianas, nors taip pat valstietiškos kilmės, gavo gerą išsilavinimą ir padedamas dėdės, greitai kopė karjeros laiptais. 527 m., vaikų neturėjęs Justinas, paskyrė Justinianą antruoju imperatoriumi. Po Justino mirties Justinianas iki savosios mirties 565 m. buvo vienintelis imperatorius.

476 m. Vakarų Romos imperiją galutinai užkariavo barbariškos germanų gentys, ir nepaliesta liko tik Rytų Romos imperija su sostine Konstantinopoliu. Tapęs imperatoriumi Justinianas pasiryžo atkariauti prarastas žemes Vakaruose bei atstatyti Romos imperiją. Šis planas jam iš dalies pavyko, nes jis sugebėjo iš barbarų atgauti Italiją, Šiaurės Afriką ir dalį Ispanijos.

Tačiau Justiniano vietą šiame sąraše sąlygojo ne tiek jo kariniai pasiekimai, kiek vaidmuo, kodifikuojant Romos įstatymą. Jau 528 m., praėjus metams po valdžios perėmimo, Justinianas subūrė komisiją, kuri sudarytų imperatoriškų įstatymų kodeksą. Jų darbas pirmą kartą buvo išleistas 529 m., po to peržiūrėtas ir 534 m. įtrauktas į statutą. Tuo pačiu metu visi ankstesni, į kodeksą neįtraukti potvarkiai bei statutai, buvo atšaukti. Šis Kodeksas tapo pirmąja “Corpus juris civilis” dalimi. Antrojoje dalyje, pavadintoje “Reziumė”, buvo apibendrinamos garsių Romos teisininkų pažiūros. Trečioji dalis, “Institucijos”, tapo teisės studentų vadovėliu. Galiausiai šie Justiniano išleisti įstatymai po Kodekso priėmimo buvo sujungti rinkinyje “Novelos”, kuris buvo išleistas po Justiniano mirties.

Žinoma, pats Justinianas, užsiėmęs įvairiais karais bei administracinėmis pareigomis, negalėjo pats asmeniškai sudaryti “Corpus juris civilis”. Justiniano įsakytą vykdyti kodifikaciją iš tikrųjų atliko grupė teisininkų, vadovaujamų garsaus įstatymų eksperto Triboniano.

Justinianas, be galo energingas žmogus, daug pastangų skyrė ir administracinėms reformoms, tarp jų iš dalies pavykusiai kampanijai prieš vyriausybinę korupciją. Jis skatino prekybos bei pramonės augimą ir dalyvavo vykdant didelę viešųjų statybų programą. Jam valdant, buvo pastatyta ar rekonstruota daug pilių, vienuolynų bei bažnyčių. Ši statybų programa ir Justiniano karai lėmė didelį mokesčių išaugimą bei visuomenės nepasitenkinimą. 532 m. įvyko sukilimas, kuris vos nekainavo jam sosto. Numalšinus sukilimą, Justiniano sostui niekas nebegrėsė. Vis dėlto 565 m. jam mirus, visuomenė džiūgavo.

Justinianui daug padėjo jo talentinga žmona Teodora, todėl keli žodžiai skirti jai. Teodora gimė apie 500 metus. Jaunystėje ji buvo aktorė bei kurtizanė ir pagimdė nesantuokinį vaiką. Dvidešimties metų ji susipažino su Justinianu ir tapo jo meiluže. 525 m., dvejus metus iki imperatoriškojo sosto perėmimo, jie susituokė. Justinianas pripažino neeilinius žmonos gebėjimus, ir ji tapo pagrindine jo patarėja. Teodora darė didelę įtaką jo įstatymų leidimui (pavyzdžiui, buvo priimti įstatymai, pagerinę moterų teises ir statusą). Jos mirtis 548 m. nuo vėžio Justinianui buvo sunkus praradimas, nors likę septyniolika jo valdymo metų palyginti buvo sėkmingi. Teodora, kuri buvo tokia pat graži kaip ir protinga, dažnai tapdavo menininkų kūrybos objektu.

99 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Justiniano vietą šiame sąraše pirmiausia lėmė “Corpus juris civilis” svarba, kuri išsilaikė Bizantijos imperijoje šimtmečius. Vakaruose Romos įstatymas maždaug penkis šimtus metų buvo beveik užmirštas. Tačiau apie 1100 metus jo studijos vėl atgijo, ypač Italijos universitetuose. Viduramžių pabaigoje “Corpus juris civilis” sudarė pagrindą įstatyminių sistemų formavimuisi kontinentinėje Europoje. Sakoma, jog šalyse, kuriose tai vyko, įsigalėjo pilietinės teisės sistemos, kaip priešprieša angliškai kalbančiose šalyse dominavusioms bendros teisės sistemoms. “Corpus juris civilis” buvo priimtas ne visur. Tačiau jo dalys buvo inkorporuojamos į pilietinę teisę, ir didžiojoje Europos dalyje jis tapo teisės studijų pagrindu. Kadangi ilgainiui pilietinės teisės dalis priėmė daugelis neeuropietiškų šalių, “Corpus juris civilis” įtaka gerokai išsiplėtė.

Nepaisant to, nereikėtų pervertinti Justiniano Kodekso. Pilietinio įstatymo klestėjimui turėjo įtakos ir daug kitų svarbių veiksnių. Pavyzdžiui, su kontraktais susiję įstatymai daugiau kilo iš pirklių praktikos bei jų teismų sprendimų, negu iš romėnų teisės. Pilietinę teisę veikė ir germanų įstatymas bei Bažnyčios įstatymas. Laikui bėgant europietiški įstatymai ir įstatyminės sistemos, žinoma, daug kartų buvo peržiūrėti. Šiandien daugelyje šalių civilinė teisė turi mažai bendra su Justiniano Kodeksu.