Mao Dzedungas

Mao Dzedunas

Mao Dzedungas (kin. 毛澤東; 1893 m. gruodžio 26 d. – 1976 m. rugsėjo 9 d.), Kinijos politinis veikėjas, Kinijos revoliucijos lyderis, pagrindinis kiniškojo komunizmo teoretikas.

Mao Dzedungas atvedė komunistų partiją į valdžią Kinijoje ir dvidešimt septynerius metus buvo šios didelės šalies svarbių permainų inspiratorius.

Mao gimė 1893 m. Šaošanio kaime, Hunano provincijoje, pasiturinčio valstiečio šeimoje. 191l m., kai Mao buvo aštuoniolika metų, įvyko sukilimas prieš yrančią Chingų dinastiją, kuri valdė Kiniją nuo septyniolikto amžiaus. Per kelis mėnesius buvo nuversta imperinė vyriausybė, ir Kinija paskelbta respublika. Tačiau, revoliucijos vadai nesugebėjo Kinijoje įtvirtinti stabilios, vieningos vyriausybės, ir po revoliucijos prasidėjo ilgas pilietinio karo, kuris baigėsi 1949 m., laikotarpis.

Jaunystėje savo politinėmis pažiūromis Mao buvo kairysis ir laikui bėgant tapo tvirtu marksistu. 1921 m. jis buvo vienas iš dvylikos Kinijos komunistų partijos įkūrėjų. Deja, į partijos viršūnę jis kopė gana lėtai ir tik 1935 m. tapo partijos lyderiu. Tuo metu Kinijos komunistų partija labai pamažu ir sunkiai skynėsi kelią į valdžią. 1927 m. ir 1934 m. partija patyrė didelius smūgius, tačiau įstengė atsigauti. Po 1935 m., Mao vadovaujama, partija stiprėjo. Iki 1947 m. ji buvo pasirengusi karui su nacionalistine vyriausybe. 1949 m. ji laimėjo, ir komunistai visiškai užvaldė Kiniją.

Kinija, kurią, kaip partijos galva, pradėjo valdyti Mao, buvo nualinta beveik trisdešimt aštuonerius metus trukusio karo. Ji buvo skurdi, atsilikusi, tradicijų sukaustytų ir neraštingų valstiečių šalis. Pačiam Mao buvo penkiasdešimt
šešeri metai, ir atrodė, kad j o didžioji karjera jau praeityje. Tačiau iš tikrųjų didžiausios Mao įtakos periodas buvo tik prasidedąs, ir iki jo mirties 1976 m. Mao politika pakeitė Kiniją. Vienas iš šių permainų aspektų buvo bendras šalies modernizavimas. Ypač greitai vystėsi pramonė, sveikatos apsauga ir švietimas. Šie pokyčiai, nors, žinoma, labai svarbūs, tuo pačiu metu vyko ir daugelyje kitų šalių, todėl vien jų nepakaktų pateisinti Mao buvimą šiame sąraše.

Kitas Mao vyriausybės pasiekimas buvo Kinijos ekonominės sistemos transformavimas iš kapitalizmo į socializmą. Tačiau praėjus vos keleriems metams po Mao mirties, jį pakeitęs Deng Siaopinas palankiai žiūrėjo į laisvąją rinką. Sunku tiksliai nuspėti, kaip šis procesas skinsis kelią, bet, atrodo, jog po penkerių ar dešimties metų Kinija atsisakys socializmo ir vėl taps kapitalistine valstybe. Taigi Mao ekonominė politika atrodo nebe tokia svarbi, kaip anksčiau.

Iš pradžių Mao, kaip ir Marksas, buvo įsitikinęs, kad miestų darbininkai taps stipriausia komunistų partijos baze. Tačiau apie 1925 m. Mao priėjo išvadą, kad Kinijoje partiją daugiausia rems valstiečiai. Jis buvo teisus, nes ilgos kovos su nacionalistais metu Mao jėgos šaltinis visada buvo kaimas. Šios idėjos jis laikėsi visus savo valdymo metus. Stalinas Rusijoje paprastai akcentavo industrijos augimą, o Mao daugiau dėmesio skyrė žemės ūkiui. Vis dėlto, vadovaujant Mao, stipriai išaugo ir Kinijos industrinė produkcija.

Politiniu atžvilgiu, Mao, žinoma, sukūrė totalitarinę sistemą. Mao režimas pražudė mažiausiai dvidešimt milijonų jo tautiečių ir tapo turbūt kruviniausiu visoje žmonijos istorijoje. (Dėl šios abejotinos “garbės” su Mao varžytis gali tik Hitleris, Stalinas ir Čingischanas.) Po Mao mirties Kinijos liaudis šiek tiek atsikvėpė, tačiau pastangas atvesti šią milžinišką šalį į demokratiją uoliai ir kartais nuožmiai (kaip 1989 m. žudynėse Tiananmenio aikštėje) slopino Deng Siaopinas. Žinoma, komunistinės vyriausybės politiką lėmė ne vien Mao Dzedungas. Jis niekada nepraktikavo vienvaldystės, kaip Stalinas Tarybų Sąjungoje. Vis dėlto aišku, jog Mao buvo svarbiausia Kinijos vyriausybės figūra nuo 1949 m. iki pat savo mirties 1976 m.

Vienas iš projektų, kuriam jis vadovavo, buvo 1950 m. pabaigos “Didysis šuolis”. Daugelis tyrinėtojų mano, jog tas projektas buvo nesėkmingas. (Šiaip ar taip, ilgainiui jo buvo atsisakyta.) Kitas Mao remtas projektas, nepaisant įvairių Kinijos vadovų priešinimosi, buvo 1960 m. pabaigos “Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija”. Tai buvo svarbus poslinkis. Tam tikra prasme, beveik pilietinis karas tarp Mao ir jo rėmėjų bei išaugusios komunistų partijos ir biurokratijos. Įdomu pažymėti, kad, prasidėjus “Didžiajam šuoliui”, Mao jau buvo įžengęs į šeštą dešimtį; paskelbus kultūrinę revoliuciją, jam buvo gerokai virš septyniasdešimties; o dramatiškai pasikeitus politikai, kai jis atnaujino draugiškus santykius su Jungtinėmis Valstijomis, jam buvo beveik aštuoniasdešimt metų.

89 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Visada sunku įvertinti ilgalaikę nesenos politinės figūros įtaką. Kol Mao buvo gyvas, atrodė, kad jis bus tokia pat svarbi figūra, kaip Cin Si Chvang-di. Abu jie buvo kinai ir revoliucinių permainų iniciatoriai savo šalyje. Tačiau Cin Si Chvang-di įtaka Kinijai truko maždaug dvidešimt du šimtmečius, o Mao įtaka, atrodo, netrukus baigsis.

Labiau tiktų Mao palyginti su taip pat dvidešimtame amžiuje gyvenusiu Leninu. Mao įtvirtino marksizmą Kinijoje, Leninas — Rusijoje. Iš pirmo žvilgsnio Mao atrodo svarbesnis: šiaip ar taip, Kinija turėjo tris kartus daugiau gyventojų, negu Tarybų Sąjunga. Tačiau Leninas gyveno anksčiau už Mao, parodė jam pavyzdį ir paveikė jo mąstymą. Be to, sukūręs pirmąją pasaulyje komunistinę valstybę, Leninas padarė didžiulę įtaką visam pasauliui; Mao daugiausia veikė savo šalį. Atsižvelgiant į visa tai, atrodo, jog Mao turėtų užimti žemesnę padėtį už Leniną.